Viktorija Daujotytė. Lituanistika ir nenudėvimas savasis gyvenimas

Siūlome paskaityti profesorės Viktorijos Daujotytės esė, rašytą lituanistų auditorijai, galvojant apie jos rūpesčius ir lūkesčius, o iš esmės – programinį tekstą, keliantį esminius tautos būties, kalbos, kultūros, literatūros ir gyvenimo vertės klausimus.  Pirmieji šį tekstą išgirdo „Lituanistų sambūrio“  nariai visuotiniame susirinkime, kuris vyko 2015 m. spalio 27 dieną Vilniuje.

Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Lituanistika ir nenudėvimas savasis gyvenimas

Tautvydas Kontrimavičius. Kaip Antanas Baranauskas ir Co su sovietais kariavo

Turite namuose Antano Baranausko „Anykščių šilelį“? Ar atsiverčiate jį bent kartą per metus, kai sausiui prasidėjus vis prisimenamas jo kūrėjo eilinis gimtadienis?..
Jei šiandien surinktume ir sudėtume į vieną lentyną visas skirtingas knygas, kuriose buvo išspausdintas šis geriausiai žinomas XIX a. lietuvių literatūros kūrinys, tokių leidinių susidarytų per 50. Vien tik knygų, kuriose – tik ši poema, lietuvių kalba išleista per dvi dešimtis. Ir Nepriklausomoje, ir sovietinėje, ir šiandieninėje Lietuvoje A. Baranausko poema vis naujoms skaitytojų kartoms siūloma visai padoriais tiražais, tad šimtametė tradicija skaityti šį kūrinį niekuomet nenutrūko.
Skaityti toliau: Tautvydas Kontrimavičius. Kaip Antanas Baranauskas ir Co su sovietais kariavo

NEC skelbia Mokinių pasiekimų tyrimų vykdymo tvarkos aprašo ir Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo tvarkos aprašo projektus

NEC portale rašoma: „Skelbiame Mokinių pasiekimų tyrimų vykdymo tvarkos aprašo ir Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (diagnostinio vertinimo ir standartizuotų testų) tvarkos aprašo projektus“.
Mokinių pasiekimų tyrimų vykdymo tvarkos aprašo paskirtis – apibrėžti nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų tikslus, uždavinius, organizavimą, vykdymą, vykdytojus, surinktos informacijos panaudojimą. Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo tvarkos aprašas (diagnostinio vertinimo ir standartizuotų testų)  reglamentuoja mokinių gimtosios kalbos (skaitymo ir rašymo), matematikos, pasaulio pažinimo, gamtamokslinio ugdymo ir socialinio ugdymo pasiekimų patikrinimus pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopose, kurių visuma, kartu su atitinkamomis duomenų apdorojimo ir informavimo priemonėmis, vadinama Nacionaliniu mokinių pasiekimų patikrinimu (NMPP).
Skaityti toliau: NEC skelbia Mokinių pasiekimų tyrimų vykdymo tvarkos aprašo ir Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo tvarkos aprašo projektus

Mato Slančiausko ir jo pagalbininkų pasakojamos tautosakos rinkinių leksika

Menklė (tešla), malokai (plepalai), puščius (aitvaras), minyška (vienuolė), lakatas (skuduras), gaza (žibalas), akrotas (laivas), bambalas (samdinys metams), pašliaukyti (masažuoti pirtyje) – visus šiuos ir daugelį kitų žodžių, jau kadais iškeliavusių iš aktualiosios vartosenos, mums siūlo prisiminti neseniai Lietuvių kalbos instituto išleistas žodynas „Mato Slančiausko ir jo pagalbininkų pasakojamos tautosakos rinkinių leksika“.
Skaityti toliau: Mato Slančiausko ir jo pagalbininkų pasakojamos tautosakos rinkinių leksika

Svetlana Aleksijevič: „Linkiu visiems idealizmo stiprybės“

Leidinio „Novaja gazeta“ žurnalistė Jelena Djakova kalbino Minske gyvenančią 2015 metų Nobelio literatūros premijos laureatę Svetlaną Aleksijevič. Pokalbis vyko lapkričio pabaigoje: prieš Nobelio premijos įteikimo ceremoniją, prieš Nobelio paskaitą, kurioje buvo apibūdinta 2015 metų laureatės kūrinių žanro esmė ir darbo prasmė: „Aš renku jausmų, minčių, žodžių kasdienybę. Renku savos epochos gyvenimą. Mane domina žmonių dvasios istorija. Dvasios buitis. Tai, ką didžioji istorija paprastai praleidžia…“ Pokalbis vyko ne apie istoriją – apie dabartį, kurios dar niekas negali įvertinti. Čia nėra nugludintų formuluočių, nėra paruoštų receptų. Tik „laiko upės“, nešančios mus visus, esmingo posūkio jausmas.
Skaityti toliau: Svetlana Aleksijevič: „Linkiu visiems idealizmo stiprybės“

Donaldas Kajokas. Kelias į namus

TV laida  „Kelias į namus“ – tai kelionė su žymiu Lietuvos žmogumi į jo tėviškę arba į kitą, ypač brangią jo gyvenime Lietuvos vietą. Vienos dienos kelionė į gimtąjį kraštą su prisiminimais ir susitikimai su gyvenančiais ir kuriančiais ten kraštiečiais galėtų būti ne tik geografinė kelionė, bet kelias į patį save, savo gyvenimo pasirinkimų patikrinimas. Laidos herojus tarsi kviečiamas atsakyti sau pačiam į klausimą, kokios aplinkybės, įvykiai lėmė dabar jau visiems gerai žinomą gyvenimo kelią.
Skaityti toliau: Donaldas Kajokas. Kelias į namus

Marius Burokas. Paraštės. Kaip „išravėti“ biblioteką

Esu užkietėjęs knygų skaitytojas ir gyvenu nedideliame bute, todėl kas porą mėnesių arba net dažniau pasijuntu užspeistas į kampą asmeninės bibliotekos. O asmeninė biblioteka – tai ne nusibodęs baldas, drabužis ar indų rinkinys. Ji susijusi su žmogaus tapatybe, brendimu, jausmais ir mintimis taip tampriai, kad tampa kone kūno dalimi.
Skaityti toliau: Marius Burokas. Paraštės. Kaip „išravėti“ biblioteką

Audrius Musteikis. Aldona Liobytė: iš gero Vilniaus molio

„Istorijai neturi jokios reikšmės, ką mes, bobos, prie stalo pasiplepėjom“, – laiške Onai Šimaitei žaismingai menkindamasi rašė Aldona Liobytė. Bet neseniai pasirodęs jos laiškų tomas „Aldona Liobytė (1915–1985). Korespondencijos fragmentai“ byloja ką kita. Šiandien plepalai, ryt – iškalbingiausi epochos dokumentai. Epistolika – itin įdomi, intriguojanti A. Liobytės raiškos sritis. Pasak leidėjų, autentikos stebuklas, pranokstantis rašytojos literatūrines fantazijas.

Skaityti toliau: Audrius Musteikis. Aldona Liobytė: iš gero Vilniaus molio

Profesoriui Leonardui Saukai – 85

Sveikiname profesorių Leonardą Sauką, švenčiantį gražią sukaktį. Leonardo Saukos  mokslinė veikla  daugiašakė. Jis gilinosi beveik į visus tautosakos žanrus, tyrė jų poetiką, naujus reiškinius tautosakoje, sprendė įvairias metodologines problemas.
Profesorius rašė: „Tautosaka mus turėtų patraukti jau vien todėl, kad per ją kiekvienas galime kur kas geriau pažinti save, savo tautą, jos kultūrą, pagaliau ir pačią žmoniją. Juk kiekviename žmoguje slypi tūkstantmečių patirtis, įpročių, raiškos, suvokimo būdų klodai, iš dalies priklausantys ne nuo jo paties, o susiklostę
per auklėjimą, bendravimą. Suprasti savo ištakas įmanoma tik ištyrus kultūrą, kurios žaizdras šimtmečius ugdė lietuvių kartų kartas. Vienas reikšmingiausių tos dvasinės kultūros reiškinių yra tautosaka. Ją prakalbinus,  kaip aidas turėtų atsiliepti tautos dvasia, įsilydžiusi į siužetus ir veikėjus, metaforas ir simbolius. Be tautosakos deramai nesuvoksime ir profesionalaus lietuvių meno.“

Skaityti toliau: Profesoriui Leonardui Saukai – 85