Švietimo ir mokslo ministerija kviečia mokinius dalyvauti tradiciniame lietuvių kalbos konkurse „Švari kalba – švari galva“, kuris šiais metais vyksta jau devintą kartą. Konkurso tikslas – skatinti mokinius internetinėje erdvėje vartoti lietuviškus raides ir taisyklingą lietuvių kalbą.
Mielieji Kolegos, maloniai prašome aktyviau raginti mokinius dalyvauti konkurse!
Skaityti toliau: Moksleivių konkursas „Švari kalba – švari galva“
Berniukas ir mergaitė, nučiuožę ant užpakalių nuo kalno, per melsvėjantį sniegą pasileido prie upės. Jie tik trumpam atsiguls ant ledo, šaltuko nusvilintas ausis priglaus paklausyti, kas ten, gelmėje – žuvų ir laumių plaukų pasaulyje. Dar pabėgės už upės į mišką, vasarą taip masinantį neįžengiamybe: džiunglės, kuriose, galąsdami tomahaukus, tyko indėnai, spęsdamos spąstus raizgosi lianos, o kur dar tankiausiai suaugę šaltekšniai ir ožekšniai… Tarp braškančių eglių jau ėmė temti, o jie sustirę, peralkę. Kurgi upė, į kurią pusę namai? Į visas puses – kamienai, šabakštynai, kranklių riksmas… Nusigalavę, susiglaudę, su prišalusiomis prie skruostų ašaromis, jie sutūpė po egle pasitikti likimo – artėjančių vilkų akių žiburėlių. Staiga šakos prasiskleidė, apakino žibintuvėlių šviesa, o prišokęs šuo aplaižė veidus. „Stebuklas, kad mes juos radom“, – išgirdo tamsoje.
Skaityti toliau: Danutė Kalinauskaitė. „Sugrįžimas“. Nacionalinio diktanto tekstas
Lietuvių kalbos dienos 2016 m. rengiamos pirmą kartą. Vasario 16 – kovo 11 d. visoje Lietuvoje ir užsienyje įvyks nemažai renginių.
Džiaugsimės visais prasmingais darbais ir sumanymais. Pirmojo jau sulaukėme.
Motiejus Valančius – lietuvių grožinės prozos pradininkas – gimė 1801m. vasario 16 (28) d. Nasrėnų kaime, netoli Salantų (Kretingos raj.) turtingo valstiečio šeimoje. Mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų mokykloje, Varnių kunigų seminarijoje, Vilniaus dvasinėje akademijoje. 1828m. M.Valančius tapo kunigu. Jis užėmė aukštas pareigas: buvo Vilniaus ir Peterburgo dvasinių akademijų profesorius, Varnių dvasinės seminarijos rektorius, o nuo 1850m. – Žemaičių vyskupas. Jis parašė vertingą dviejų tomų istoriografinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“ (1848), sudarė smulkiosios tautosakos rinkinį „Patarlės žemaičių“ (1867), išleido keliolika religinės paskirties knygų.
Skaityti toliau: Minime Motiejų Valančių
Literatūrologo Kęstučio Urbos pavardė pagrįstai siejama su vaikams skirta literatūra. Vadovėlių, mokymo priemonių autoriaus, vertėjo veiklos laukas – užsienio ir lietuvių autorių kūriniai.
Mokytojos Violetos Juodelienės pokalbis su vaikų literatūros specialistu dr. Kęstučiu Urba.
Skaityti toliau: Perpildytose lentynose – brandžių kūrėjų stygius
Friedrichas Nietzsche – lietuvių skaitytojams gerai pažįstamas vokiečių mąstytojas: jau išversti septyni jo veikalai. „Iš menininkų ir rašytojų sielos“ yra dviejų tomų veikalo „Žmogiška, pernelyg žmogiška“ (parašyto 1878–1886 m.) skyrius. Šiame veikale aforistiškai gvildenami moralės, meno ir religijos klausimai.
Skaityti toliau: Friedrich Nietzsche. Iš menininkų ir rašytojų sielos
Vasario 27 dieną Lietuvoje ir ambasadose užsienyje buvo rašomas Nacionalinis diktantas.
Diktantas buvo transliuojamas per LRT radiją 11 val.
Savo duris norintiems rašyti atvėrė Lietuvos savivaldybės, bibliotekos.
Haroldo Pinterio paskaita dėl dramaturgo ligos 2005 gruodžio 7 d. iš Londono videokanalais perduota į Švedijos Stokholmo akademiją, kur jam buvo paskirta Nobelio literatūros premija.
Iš anglų k. vertė Kasparas Pocius
Skaityti toliau: Harold Pinter. Menas, tiesa ir politika
Šiemet vasario 24 dieną šeštą kartą vyko nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom! 2016“ finalas. Konkurso finale kiekvienoje grupėje – 3–6 klasių ir 7−12 klasių moksleivių ir suaugusiųjų – varžėsi po 10 dalyvių. Išrinkti trys dailiausia ir viena originaliausia rašysena išsiskiriantys Lietuvos gyventojai. Pirmajam konkurso turui savo darbus atsiuntė daugiau kaip 4339 dalyviai, o švietimo įstaigose dailyraščio užduotis rašė daugiau kaip 15 532 mokinių.
Skaityti toliau: Paaiškėjo dailyraščio konkurso „Rašom! 2016“ finalo nugalėtojai
Gimtoji kalba yra viso ugdymo pagrindas. Tačiau jau pačioje ugdymo pradžioje susiduriama su dideliais iššūkiais – daugėja vaikų, kurie tiesiog nemoka lietuvių kalbos. Taip sako literatūrologas Saulius Žukas, Vilniaus knygų mugėje aptaręs priešmokyklinio ugdymo problemas.
Skaityti toliau: Įspėjimas tėvams: daugėja lietuvių kalbos nemokančių vaikų