Mėnuo: kovo 2016

Vienas žinomiausių lietuvių literatūros atstovų – poetas, eseistas ir vertėjas Marcelijus Martinaitis balandžio 1-ąją švęstų aštuoniasdešimtąsias gimimo metines. Ta proga LRT.lt portalas dalijasi Ukrainos rašytojo Andrejaus Kurkovo mintimis apie garsųjį Lietuvos poetą.
Skaityti toliau: Andrejus Kurkovas. Tai, ko nėra (esė, skirta M. Martinaičio metinėms)

Jau tapo tradicija balandžio 1 d., švenčiant Vilniaus universiteto gimtadienį, VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje eksponuoti pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalą. Tai vienas iš dviejų žinomų pasaulyje išlikusių šios 1547 m. Karaliaučiuje išleistos knygos egzempliorių. Į VU biblioteką ji atkeliavo iš Odesos (Ukraina) M. Gorkio mokslinės bibliotekos 1957 m. Ją atgauti padėjo tuometinis VU bibliotekos direktorius Levas Vladimirovas.
Ką mums šiandien reiškia pirmoji lietuviška knyga? Apie Martyną Mažvydą, jo įtaką lietuvių kalbai ir kultūrai, „Katekizmo“ reikšmę ir poveikį kalbamės su Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Dainora Pociūte-Abukevičiene.
Skaityti toliau: Martynas Mažvydas – lietuviškos tapatybės simbolis

Gamtos paslaptys visada buvo viena labiausiai žmonijos vaizduotę žadinančių mįslių. Spėliota, kas lemia derlių ir priverčia žydėti augalus, kas atsakingas už gyvybės skleidimąsi… Ar tikrai turime tik biologinius gimdytojus, o gal mumis rūpinasi ir kosminiai tėvai?
Skaityti toliau: Nijolė Laurinkienė apie žemę, Žemyną ir pasaulio darną

Jų tapatybė nebėra žodis. Jų tapatybė – vaizdas. Jiems nebereikia „daryti“ (mąstyti, skaityti, eiti į lauką), kad sužinotų/patirtų, kažką nauja – daugybė naujų įspūdžių, įvaizdžių, raiškos, gyvenimo būdų juos pasiekia skrolinant – ir dėl to jiems nereikia nieko daryti, tik žiūrėti. Tik būti visada „in“, nes kai/jei atsitrauksi, užgrius tuštuma… Tyla. Nuobodulys. Niekas. O tai šiuolaikiniam žmogui nepakeliama. Informacijos perteklius, kurio vis daugiau (o vaikams – ypač), yra pernelyg reikšmingas. Knygos šiais laikais konkuruoja nebe tik su televizoriumi, bet su daugybe medijų.
Skaityti toliau: Naujos knygos paaugliams: kaip juos sudominti skaitymu?

Neverta rinktis knygų pagal ordinus ir medalius, sukabintus ant ketvirto viršelio, nes ten dažniausiai būna melai ir apgavystės, LRT RADIJUI sako prozininkė Danutė Kalinauskaitė. „Labai lengva susiorganizuoti gerą kokio nors grando atsiliepimą arba išsiversti kelias eilutes iš „Washington Post“, jei tai užsienio autorius. Dažniausiai pati testuoju knygas knygyne, mėgstu ten praleisti daug laiko“, – kalba rašytoja.
Skaityti toliau: Danutė Kalinauskaitė: „Gerą knygą išsitraukiu iš lentynos tada, kai nusėda baterijos“

2015 m. vasarą visuomenei pristatyta Lietuvių kalbos išteklių informãcinė sistema (LKIIS, interneto adresas http://lkiis.lki.lt), aprėpianti įvairias viešąsias elektronines paslaugas: e. kartotekas, e. mokymus, e. žodynus, duomenų bazes. Sistemą kūrė Lietuvių kalbos institutas kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Vilniaus universitetu ir Lietuvos edukologijos universitetu.
Skaityti toliau: Lietuvių kalbos išteklių informãcinė sistema – jau sukurta

Kaip menininkas trokšta garbės. Graikų menininkai, pavyzdžiui, tragedijų autoriai, kūrė norėdami nugalėti; jų menas neįsivaizduojamas be varžybų: Hesiodo geroji Eridė, garbės troškimas, suteikė jų genialumui sparnus. Toks garbės troškimas pirmiausia reikalavo, kad jų kūriniai būtų aukščiausiai vertinami jų pačių akyse, pagal tai, kaip jie supranta puikumą – neatsižvelgiant į vyraujantį skonį ir bendrąją nuomonę apie meno kūrinio vertingumą; todėl Aischilas ir Euripidas ilgai nesulaukė pripažinimo, kol galiausiai išsiugdė meno teisėjus, vertinusius jų kūrinius pagal kriterijus, kuriuos patys jiems taikė.
Skaityti toliau: Friedrich Nietzsche. Iš menininkų ir rašytojų sielos (Pabaiga)