Lilija Kudirkienė: patarlių apsupty

Pamatęs griūvantį dažnas sušunka sąmojingą patarimą: „Tverkis žemės!“ Nesijaudinti dėl menkniekių siūloma irgi šmaikščiai: „Neimk galvon, ba plaukai sutins.“ Rūkaliai pašiepiami kad ir taip : „Kas rūko, tam proto pritrūko“. Bet jie turi kuo atsikirsti: „Kas pypkę rūko, tas kenč Dievo mūką, kas taboką uosto, velniui rūrą šluosto.“
Skaityti toliau: Lilija Kudirkienė: patarlių apsupty

Kokie pratimai padės išmokti greitai skaityti

Kasdien atlikdami reikiamus pratimus, galime išmokti greitai skaityti, LRT RADIJUI tvirtina greitojo skaitymo treneris Aivaras Pranarauskas. Anot jo, nors greitasis skaitymas itin praverčia skaitant naujienas, kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, skaitant mokslinę literatūrą, skubėti tikrai nereikia. „Ruošdamasis egzaminams ar skaitydamas techninę, akademinę literatūrą, žmogus turi pasirinkti tokį tempą, koks jam labiausiai tinka“, – teigia A. Pranarauskas.
Skaityti toliau: Kokie pratimai padės išmokti greitai skaityti

Radijo istorija: V. Petkevičiui būdavo leidžiama kritikuoti valdžią, S. Gedai – ne

Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui, o jupiterių būdavo ne tiek ir daug, apie sovietinius laikus LRT RADIJUI pasakoja literatūros kritikas Petras Bražėnas. Anot jo, kai kurie rašytojai, pavyzdžiui, Vytautas Petkevičius ar Jonas Avyžius, buvo įgiję sovietinio režimo pasitikėjimą, todėl jiems radijo laidose būdavo leidžiama pasisakyti laisviau negu kitiems, jie netgi galėdavo kritiškiau pasisakyti apie tuometinės valdžios vykdomą politiką.
Skaityti toliau: Radijo istorija: V. Petkevičiui būdavo leidžiama kritikuoti valdžią, S. Gedai – ne

Asta Karaliūtė-Bredelienė. Apie lietuviškąjį Zaratustrą

Šiais laikais madinga garsiai kalbėti, kad vaikai knygų neskaito, kad literatūrą iš jų domesių lauko negrįžtamai yra išstūmęs internetas, kad lietuvių literatūros klasika jiems – itin atgrasi, kad jie nesidomi nei savo kultūrinėmis, nei istorinėmis šaknimis… Madinga retoriškai klausti: „Ką daryti?“, tarsi leidžiant suprasti, kad atsakymo nėra.
Skaityti toliau: Asta Karaliūtė-Bredelienė. Apie lietuviškąjį Zaratustrą

Latvijos universiteto garbės daktaras prof. B. Stundžia: baltų kalbos senos, bet ne senovinės

Latvijos universiteto Senatas nusprendė garbės daktaro vardą šiemet suteikti Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriui Bonifacui Stundžiai. Regalijų įteikimo ceremonija turėtų vykti rugsėjo pabaigoje. Profesorius įsitikinęs, kad šis svarbus įvertinimas žymi nuoseklaus fakulteto ir ypač Baltistikos katedros mokslininkų darbo rezultatus.
Skaityti toliau: Latvijos universiteto garbės daktaras prof. B. Stundžia: baltų kalbos senos, bet ne senovinės

Kviečiame paminėti Liudviko Rėzos 240-tąsias gimimo metines

Liudvikas Martynas Gediminas Rėza – asmenybė, jungusi senąją Lietuvą su modernios tautos programa. Visuomenės dar per menkai pažinta. Bet tikrai verta mūsų atminimo ir pagarbos.
Religinės muzikos centras, asociacija „Lituanistų sambūris“ ir Liudviko Rėzos kultūros centras š. m. gegužės 20 dieną, 19 val. Vilniuje (Didžioji g. 34) Šv. Kazimiero bažnyčioje maloniai kviečia paminėti Liudviko Martyno Rėzos 240-tąsias gimimo metines.
Skaityti toliau: Kviečiame paminėti Liudviko Rėzos 240-tąsias gimimo metines

Regimantas Tamošaitis. Trumpai apie „Tautišką giesmę“

Ką aš galiu pasakyti apie „Tautišką giesmę“?
Tai tas pats, jei manęs klaustų, kaip interpretuoti „Tėve mūsų“!
Didžiausi dalykai būna labai paprasti, bet iki to paprastumo reikia užaugti.
Fundamentalus tekstas, ir tiek, mūsų tautos moralinė formulė. Lietuvybės apreiškimas, ištartas tada, kai nušvito lietuviškojo sąmoningumo aušra. Iki tol ši formulė buvo gyvas kraujas, neįsisąmoninta, bet veikianti. Iškilo į kalbos ir sąmonės šviesą, kai atsirado tautos valios suvienijimo būtinybė, kai tautai iškilo ir pavojus, ir galimybė būti.
Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Trumpai apie „Tautišką giesmę“

Vytautas Bikulčius. „Vilniaus pokeris“ Prancūzijos kritikų akimis

Pernai kovo 6-ąją nedidelė Prancūzijos leidykla „Monsieur Toussaint Louverture“, 2004 m. įkurta Tulūzoje ir daugiausia dėmesio skirianti literatūros paribiams, užmirštiems ar dar nežinomiems autoriams, taip pat išskirtiniams projektams, išleido Ričardo Gavelio romaną „Vilniaus pokeris“ (iš lietuvių kalbos vertė Margarita Le Borgne).
Skaityti toliau: Vytautas Bikulčius. „Vilniaus pokeris“ Prancūzijos kritikų akimis

Prasideda tarptautinis poezijos renginys „Poezijos pavasaris“

Gegužės 15 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre prasideda didžiausias Lietuvoje literatūros renginys – 52-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Jį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas.
Skaityti toliau: Prasideda tarptautinis poezijos renginys „Poezijos pavasaris“