Mėnuo: birželio 2016

Juozas Aputis. Iš dienoraščių. 1969–1990 m.

Publikacijoje pateikiami rašytojo, ilgamečio mūsų žurnalo darbuotojo Juozo Apučio praeito amžiaus septintojo–devintojo dešimtmečių dienoraščiai, kuriuos jis pats iš rankraščių rinko kompiuteriu. „Metų“ redakcija dėkoja Virginijai Aputienei ir Vijolei Aputytei už galimybę publikuoti pateiktus tekstus.
Skaityti toliau: Juozas Aputis. Iš dienoraščių. 1969–1990 m.

Olimpinėse žaidynėse jau galėtume matyti neiškraipytas lietuviškas pavardes

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pritardama Lietuvos kompiuterininkų sąjungos kreipimuisi į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentę, pabrėžia, kad tarptautinėje praktikoje, taikant šiuolaikiškiausias technologijas, originali pavardžių rašyba gali būti norma.
Skaityti toliau: Olimpinėse žaidynėse jau galėtume matyti neiškraipytas lietuviškas pavardes

Virtuali paroda „Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetui – 70“

2015 m. Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) minint 80-metį, šios mokslo ir švietimo įstaigos Lituanistikos fakultetas šventė 70-ąjį jubiliejų. Ta proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą.
Skaityti toliau: Virtuali paroda „Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetui – 70“

Darius Kuolys. Mokyklinis ugdymas EBSW stiliumi

Neseniai „Veido“ žurnalo rubrikoje „Korupcija“ pasirodė Aušros Lėkos straipsnis „Neskaidrumo vadovėlis“, kuriame išsakytos mintys skaitytojus priverčia suglumti, nes rašoma girdint ir matant vieną pusę, nesistengiant matyti visumos. Lituanistų sambūrio pirmininkės pavaduotojas Darius Kuolys parašė savo nuomonę. Tikime, kad ji bus paskelbta ir „Veide“, o kol kas skelbiame mūsų skaitytojams.
Skaityti toliau: Darius Kuolys. Mokyklinis ugdymas EBSW stiliumi

Vilmantė Levanavičiūtė. Apie forumą „Kaip atrasti Vasario 16-osios Respubliką mokykloje?“

Balandžio 29–30 dienomis Kaune Maironio universitetinėje gimnazijoje vyko Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų ir istorikų forumas „Kaip atrasti Vasario 16-osios Respubliką mokykloje“, kurio metu aktualizuotas Lietuvos Respublikos (1918–1940) palikimas, idėjų gyvybingumas ir tęstinumas, pasidalinta naujausiais istorijos ir literatūros atradimais.
Skaityti toliau: Vilmantė Levanavičiūtė. Apie forumą „Kaip atrasti Vasario 16-osios Respubliką mokykloje?“

Vida Girininkienė. Janas Čečiotas: be Adomo Mickevičiaus auros

Birželio 24 d. – Jano Čečioto 220-osios gimimo metinės

Jubiliejiniai metai

Vienas po kito tai Baltarusijoje, tai Lenkijoje bus prisimenami asmenys, XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais mokęsi Vilniaus universitete, vienoje garsiausių tuo metu aukštųjų mokyklų Europoje. Šioje jubiliejų grandinėje nelieka nuošalyje ir universitete studijavę lietuviai. Nesigilindama į faktografiją, kuri kultūros istorikui puikiai žinoma, priminsiu, kad 1822 m. Juozapo Zavadskio spaustuvėje buvo išleistas pirmasis Adomo Mickevičiaus poezijos tomelis „Baladės ir romansai“, davęs pradžią lenkų romantizmui.
Skaityti toliau: Vida Girininkienė. Janas Čečiotas: be Adomo Mickevičiaus auros

Jūratė Riepšaitė. Išplėšti Salomėjos Nėries dienoraščio puslapiai

1957 metais Valstybinė grožinės literatūros leidykla paskelbė S. Nėries „Raštų“ tritomį. 1984 metais „Vagos“ leidykla jį papildė ir perleido. Trečiasis abiejų leidimų tomas buvo skirtas poetės prozai, laiškams ir dienoraščiams. Dienoraščiai – svarbūs tekstai S. Nėries išgyvenimams ir dvasinei patirčiai pažinti. Tik ar galime iki šiol publikuotais tekstais pasitikėti?
Skaityti toliau: Jūratė Riepšaitė. Išplėšti Salomėjos Nėries dienoraščio puslapiai