Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Apie buvimą (ne)geriausiam

Didžiausia šio laikmečio apgavystė yra ne kokia politinė ar ekonominė afera, o įteigimas jaunam žmogui, kad gyvenimas turi būti sėkmingas ir lengvas. Kad viskas turi sektis lengvai, iš pirmo karto, be pastangų – tada gyveni teisingai. Jei taip nevyksta, vadinasi, klaidingai pasirinkai, o klaidingai pasirinkti negalima, nes tai jau nesėkmingas ir sunkus kelias.
Skaityti toliau: Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Apie buvimą (ne)geriausiam

Urszula Glensk. Gutenbergo epocha Gateso epochoje

Bibliotekos kartais patenka į knygas. Sebaldas romane „Austerlicas“ aprašė ir palygino senąjį ir naująjį Prancūzijos nacionalinės bibliotekos pastatą. Pirmasis yra lyg miesčioniško įsivaizdavimo apie senųjų universitetų profesorių pasaulį iliustracija –­ istorinė skaitykla įsikūrusi „salėje, kurios šviestuvai su žalio porceliano gaubtais skleidžia tokią malonią, raminančią šviesą“. Šviesa sukuria atmosferą ir nulemia intelektinę patirtį.
Skaityti toliau: Urszula Glensk. Gutenbergo epocha Gateso epochoje

Minime Juozo Apučio 80-ąsias gimimo metines

Juozas Aputis (1936 – 2010) – žymiausias Lietuvos XX a. antrosios pusės moderniosios psichologinės novelės ir apysakos kūrėjas. 1960 m. VU baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, nuo 1959 m. dirbo „Literatūros ir meno“, „Girių“, „Pergalės“, „Metų“ redakcijose. 1991–1994 m. buvo vyriausiasis „Metų“ redaktorius, nuo 1990 metų yra Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys. Pirmosios J. Apučio novelių knygos – „Žydi bičių duona“ (1963) ir „Rugsėjo paukščiai“ (1967) – ženklino permainas lietuviškoje prozoje – perėjimą nuo epinio objektyvaus vaizdavimo, kurio reikalavo socialistinio realizmo teorija, prie lyrinio ir poetiško pasakojimo. Vėlesniuose autoriaus kūriniuose – „Horizonte bėga šernai“ (1970) ir „Sugrįžimas vakarėjančiais laukais“ – išryškėjo visuomeninė ir tautinė Apučio kūrybos prasmė, jos orientavimasi į gilesnius būties klausimus.
Skaityti toliau: Minime Juozo Apučio 80-ąsias gimimo metines

Mokslinė konferencija „Žalias laiko vingis“, skirta Juozo Apučio 80-osioms gimimo metinėms

„Ar visa tai iš tikrųjų buvo? Kodėl dabar tik miglotas prisiminimas, tik rūkas, į kurį vėl norėtumei pasinerti, bet niekaip negali, niekas negali panaikinti tos įžūlios laiko kataraktos.“

Juozas Aputis buvo. Gimęs 1936 metų birželio 8-ąją mūsų tylusis prozos modernistas dar neskęsta atminties miglose ir ilgai neskęs. Juozo Apučio aktualumu tada ir dabar, anot profesoriaus Algio Kalėdos pranešimo, dalysimės trečiadienį mokslinėje konferencijoje, skirtoje rašytojo 80-osioms gimimo metinėms.

Birželio 8 d., trečiadienį, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyrius kviečia į mokslinę konferenciją „Žalias laiko vingis“, skirtą Juozo Apučio 80-osioms gimimo metinėms. Skaityti toliau: Mokslinė konferencija „Žalias laiko vingis“, skirta Juozo Apučio 80-osioms gimimo metinėms

Informacija apie įvykusį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą

 Šiandien, birželio 6 d., vyko visiems Lietuvos abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Valstybiniame brandos egzamine kandidatai galėjo pasirinkti vieną iš dviejų samprotavimo temų apie vyriškumą ir vaizduotę, literatūriniame rašinyje kandidatai galėjo rašyti apie dvarą ir gaivališką prigimtį lietuvių literatūroje. Mokyklinio brandos egzamino samprotavimo temos buvo apie tiesą ir šventes, o literatūrinio rašinio – apie pavasario reikšmes ir žmoniškumo pamokas lietuvių literatūroje.
Skaityti toliau: Informacija apie įvykusį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą

Šiandien vyks lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas

Birželio 6 d. vyks visiems Lietuvos abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikyti registravosi 19 419 kandidatų. Egzaminas bus vykdomas 184 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose.
Mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą registravosi laikyti 13 173 kandidatai.
Skaityti toliau: Šiandien vyks lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas

Minime Vytauto Mačernio 95-ąsias gimimo metines

Vytautas Mačernis – jauniausias mūsų literatūros klasikas. Jo kūryboje jaučiamas egzistencinis nerimas ir amžinųjų vertybių ilgesys.

V. Mačernis gimė 1921 m. birželio 5d. Šarnelėje, netoli Žemaičių Kalvarijos. Jis mokėsi Sedos vidurinėje mokykloje ir Telšių gimnazijoje, kurią baigė 1939 m. Tų pačių metų rudenį įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijavo anglų k. ir literatūrą. 1940m. persikėlė į Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. 1941 m. metė anglistiką, perėjo į filosofiją, kurią studijavo iki pat universiteto uždarymo 1943 m. Vokiečiams uždarius Vilniaus universitetą, V. Mačernis grįžo į tėviškę ir gyveno iki 1944 m.
Skaityti toliau: Minime Vytauto Mačernio 95-ąsias gimimo metines