Greimo gaudesys. Dariaus Kuolio, Mindaugo Kvietkausko, Jūratės Levinos, Kęstučio Nastopkos, Arūno Sverdiolo diskusija

Projektą „Algirdas Julius Greimas: asmuo“(LIP-039/2016/LSS-180000-419) remia Lietuvos mokslo taryba. Diskusiją spaudai parengė Emilija Visockaitė.
Skaityti toliau: Greimo gaudesys. Dariaus Kuolio, Mindaugo Kvietkausko, Jūratės Levinos, Kęstučio Nastopkos, Arūno Sverdiolo diskusija

Łukasz Marcińczak. Miłoszo pokalbiai su Dievu, arba Poetas – Jobas

Kaip turėtų būti danguje, žinau, nes esu ten buvęs.
                                                                                  Czesław Miłosz

Andrzejaus Franaszeko knyga „Miłoszas. Biografija“, nors mažesnė ir siauresnė, yra tokių pačių proporcijų kaip gotikinės plytos, iš kurių pastatyta Vilniaus Šv. Onos bažnyčia – ta pati, kurią imperatorius Napoleonas norėjo perkelti į Paryžių. 1951 m. vasario 1 dieną Czesławas Miłoszas kaip tik iš Paryžiuje esančios ambasados pabėgs į Giedroyco namus (erdvės požiūriu lyg ir netoli, bet juk toliau nebuvo įmanoma) ir Šv. Onos bažnyčią vėl pamatys ne anksčiau nei po trisdešimties metų.
Skaityti toliau: Łukasz Marcińczak. Miłoszo pokalbiai su Dievu, arba Poetas – Jobas

Marijus Gailius. Diplomatijos riteris

Bemaž ištrintas iš rusų ir lietuvių kultūrinės atminties poetas ir diplomatas Jurgis Baltrušaitis yra nusipelnęs kultūrai dar daugiau, negu iki šiol manėme. Filme „Sidabro amžiaus riteris“ rusų istorikas ir kinematografininkas JEVGENIJUS CYMBALAS atskleidžia lemiamą Baltrušaičio vaidmenį apsaugant iškiliausius rusų menininkus nuo sovietinio režimo. Archyvuose studijavęs Baltrušaičio korespondenciją režisierius ne vien surinko medžiagos filmui, bet ir įkvėpė išleisti diplomato ir poeto laiškų rinkinį, kurį birželį Vilniuje ir Kaune pristatė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Skaityti toliau: Marijus Gailius. Diplomatijos riteris

Unė Kaunaitė. Nematoma geriausių universitetų pusė

Prieš daugiau nei šešerius metus drebėdama pirmą kartą skridau į Kembridžą ir mintyse tyliai kartojausi galimus interviu klausimų atsakymus. Anglų kalba tada dar strigo gerklėje, tad turbūt nieko keisto, kad neįstojau į politikos ir psichologijos studijas. Sausį atkeliavęs laiškas atrodė kaip pasaulio pabaiga.
Skaityti toliau: Unė Kaunaitė. Nematoma geriausių universitetų pusė

Liudvikas Jakimavičius. Stabmeldystės lygtys religinei poezijai

Kartą, gal prieš dešimtį metų, vieno kunigo buvau paklaustas, ką manau apie religinę poeziją. Klausimas buvo tiesus ir netikėtas. Suglumau suvokęs, kad neturiu į jį parengto nebanalaus atsakymo, nes tuomet nebuvau tikras, ar išvis egzistuoja toks dalykas kaip religinė poezija. Išsisukinėdamas mėginau sakyti, kad tikroji religinė poezija yra Psalmės, nors puikiai supratau, kad tai – ne atsakymas. Religinės poezijos kodo klausimas man neduoda ramybės ir šiandien. Ypač šiandien, kai tikėjimo ir netikėjimo priešprieša tampa lemiančia, žvelgiant į moralinę krizę, ištikusią Vakarų civilizaciją, ir į atsiritančios didelės griūties perspektyvą.
Skaityti toliau: Liudvikas Jakimavičius. Stabmeldystės lygtys religinei poezijai

Apie pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros egzamino apeliacijas

Pedagogai tikina, kad nė vienais metais po apeliacijų teikimo nebuvo pakeista tiek daug rašinių vertinimų. Ir, kas dar keisčiau, ne visada į gerąją pusę. Pasak jų, tai tik dar labiau diskredituoja vertinimo komisijos, besivadovavusios liūdnai pagarsėjusia instrukcija, darbą. Tačiau vaikams komisijos nė motais. Jiems daug labiau rūpi jų sužlugdytos viltys.
Skaityti toliau: Apie pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros egzamino apeliacijas

Oskaras Milašius: tobulas lietuvis ir puikus prancūzas

Su asociacijos Les Amis de Milosz prezidente Janine Kohler kalbasi Giedrė Pranaitytė.
Šis pokalbis įvyko Paryžiuje, kai atlikau mokslinę stažuotę Sorbonne Nouvelle universitete. Laimėjusi specialią Prancūzijos vyriausybės stipendiją, intensyviai rinkau medžiagą daktaro disertacijai apie kultūrinę diplomatiją. Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Linas Maknavičius pasiūlė pabendrauti su asociacijos Les Amis de Milosz prezidente Janine Kohler.
Skaityti toliau: Oskaras Milašius: tobulas lietuvis ir puikus prancūzas

Skelbiami pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinių brandos egzamino apeliacijų rezultatai

Šiandien skelbiami pagrindinės sesijos biologijos, chemijos, informacinių technologijų, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos valstybinių brandos egzaminų (VBE) apeliacijų rezultatai.
Skaityti toliau: Skelbiami pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinių brandos egzamino apeliacijų rezultatai

Jūratė Sprindytė. Tvirtas Petro Dirgėlos buvimas

Dideli darbai turbūt savaime užprogramuoja anksčiau ar vėliau nutiksiančius savo tęsinius ir mistiniu būdu prisišaukia tęsėjus. Balandžio pradžioje, vos praėjus porai savaičių nuo rašytojo Petro Dirgėlos (1947–2015) mirties metinių, pasirodė originali pokalbių su juo knyga „Apie Karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas“.
Skaityti toliau: Jūratė Sprindytė. Tvirtas Petro Dirgėlos buvimas

Andrius Švarplys. Lietuvių nacionalinis naratyvas šiandien: kultūrinė mobilizacija į globalius iššūkius ar provinciali modernybės baimė? (I, II)

Jūsų dėmesiui siūlome sociologo dr. Andriaus Švarplio studiją, kurioje apžvelgiama nepriklausomos Lietuvos nacionalinio naratyvo kaita. Keliami klausimai: kodėl sėkmingą politinę integraciją į Vakarus lydi vidinio nacionalinio pasitikėjimo krizės? Svarstoma, ar tai rinkos išlaisvinimo sukeltų skaudžių socialinių padarinių pasekmė, ar tėra laikinas epizodas demokratijos brandos procese, kuris galiausiai baigsis konsoliduota brandžia demokratija? Studija paskelbta Vytauto Didžiojo universiteto parengtoje kolektyvinėje monografijoje „Tautiniai naratyvai ir herojai Vidurio Rytų Europoje po 1989 m.“ (leidykla „Versus aureus“, 2015).
Skaityti toliau: Andrius Švarplys. Lietuvių nacionalinis naratyvas šiandien: kultūrinė mobilizacija į globalius iššūkius ar provinciali modernybės baimė? (I, II)