Apie 2016 lietuvių kalbos VBE vertinimo instrukciją

Paaiškėjo, kad prie sąmyšio, kurį tarp abiturientų ir jų mokytojų sukėlė lietuvių ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatai, didele dalimi prisidėjo rašinių vertinimo instrukcija, kuria vertintojai buvo verčiami remtis. Joje ne tik nurodyti būtini temų aspektai, bet ir sakiniai, kurie turi būti ar nebūti rašinyje. Patys pedagogai tai vadina absurdu ir idiotizmo viršūne.
Skaityti toliau: Apie 2016 lietuvių kalbos VBE vertinimo instrukciją

Dainius Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė

Žinomas lietuvių mitologas, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius analizuoja kiek netikėtu – mitologiniu aspektu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų nacionalinę matricą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia. Su šios knygos autoriumi „Respublikos“ žurnalistas Rimvydas Stankevičius kalbasi apie tą dvasią, apie būtinybę ir galimybes šiandien ją skleisti.
Skaityti toliau: Dainius Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė

Gabrielius Zaveckas. Egzaminai: už ir prieš

Anatolijus, Katrina, Patricija ir… brandos egzaminų sesija. Pirmieji trys uraganai žmonijai pridarė neabejotinai daugiau žalos, nei ketvirtasis. Vis dėlto, šiais metais pro Lietuvą „prasirito“ tik pastarasis, kuris neabejotinai sulaukia daug (gal net daugiau, nei reikia) visuomenės dėmesio. Visi nepriklausomoje Lietuvoje gimę piliečiai atsimena savo abitūros egzaminus – vieniems tai buvo jaunatviškas ir nuotaikingas išbandymas, kitiems – depresiją varantis gyvenimo etapas.“
Skaityti toliau: Gabrielius Zaveckas. Egzaminai: už ir prieš

Jūratė Jagminienė. Kuriant savo kartos ateitį… Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei – 130

Šiemet sukanka 130 metų, kai Šiaulių apskrityje, Joniškyje, gimė garsi lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja, skaučių vadė ir pedagogė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958). Ta proga, manau, verta prisiminti apie talentingos lietuvių inteligentės S. Kymantaitės-Čiurlionienės nuveiktus darbus Lietuvos švietimo ir kultūros srityse.
Skaityti toliau: Jūratė Jagminienė. Kuriant savo kartos ateitį… Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei – 130

Asta Karaliūtė-Bredelienė: Apie prokrustų lovas, šimtukus ir turinį

Aš iš licėjaus, todėl patvirtindama visuomenėje susidariusį stereotipą pradėsiu nuo šimtukų statistikos. Visoje Lietuvoje lietuvių kalbos jų gauta 103, siaubingosios matematikos – 318, anglų kalbos – apie 800. [Rašau apytikrius skaičius, į tikrąją statistiką vos užmečiau akį, gali likti kokia paklaida.] Neišeina nekelti klausimo, kodėl Lietuvos jaunimas toks humanitariškai neišprusęs. Kalti mokytojai, mokyklos ir programos?
Skaityti toliau: Asta Karaliūtė-Bredelienė: Apie prokrustų lovas, šimtukus ir turinį

Hans-Georg Gadamer. Balsas ir kalba

Vienas iš aspektų, kuris tarsi savaime atsiveria kaip temos „Balsas ir kalba – šnekėjimas ir kalba“ pamatas, yra fenomenų – šnekėjimo, rašymo ir skaitymo – triada. Šios trys pãtirtis ir elgsenas reiškiančios sąvokos užpildo visą erdvę tarp balso ir kalbos, bet jos nėra paprasta seka, kurioje viena yra pirma, kita – antra, trečia – trečia. Priešingai, jos iškyla kaip savitai tarpusavyje susipynusios – tiek pačiame vyksme, tiek ir mintyse apie tai, kas jos iš tikrųjų yra. Aš norėčiau pabrėžti esminę rašto reikšmę kalbai. Čia turiu galvoje tik minėtą triadą, o ne klausymą, nes klausymas, aiškus daiktas, neatskiriamas nuo to, be ko neįmanoma kalba, nesvarbu, ar tai sakytinė, rašytinė, ar šifruota, sutartinė, kalba.
Skaityti toliau: Hans-Georg Gadamer. Balsas ir kalba

Domas Lavrukaitis. Lietuvių tautos filologinis atgimimas XIX– XX a.

Tautą galima apibrėžti įvariais aspektais: bendra istorija, kultūra, pilietiškumu. Šiandienos lietuviškos visuomenės pagrindas yra kalba. Tačiau lietuvybė ne visada reiškė gebėjimą kalbėti lietuviškai. Nuo XIX a. mūsų tautinis apibrėžimas išgyveno ilgą ir sudėtingą kaitos procesą. Prie jo prisidėjo iškilęs naujas visuomenės sluoksnis, savo veikla sukūręs modernią valstybę. Kaip ir kodėl keitėsi lietuvybės samprata? Atmetusi daugialypį LDK palikimą lietuvių tauta atgimė kaip filologinis produktas. Svarbiausias tautinio sąjūdžio vaidmuo teko iš pasiturinčių valstiečių kilusiai inteligentijai. Atgimimas padėjo lietuviams pergyventi XX a. tragedijas, tačiau atstūmė lietuviškai nekalbančią visuomenės dalį.
Skaityti toliau: Domas Lavrukaitis. Lietuvių tautos filologinis atgimimas XIX– XX a.