Pranešame, kad pavasarį pradėti naujųjų vadovėlių „Skaitiniai“ 5, 7, 9 klasėms darbai sėkmingai baigiami pagal paskelbtą grafiką.
5 klasės vadovėlio (autoriai – Stepas Eitminavičius, Dangira Nefienė, Jurga Sadauskienė) abi dalys (200 psl. ir 250 psl.) atiduotos ekspertų vertinimui, 7 ir 9 klasių (kiek didesnės apimties) vadovėlius atiduosime vertinti artimiausiomis dienomis.
Skaityti toliau: Aktuali informacija mokykloms! Ruošiami „Skaitiniai“ 5, 7, 9 klasėms
Maloniai primename, kad nuo šių mokslo metų penktokai, septintokai ir devintokai mokomi pagal naująsias PU BP.
Daug metodinės medžiagos (literatūros šaltiniai, pamokų planai ir kt.) dirbsiantys šiose klasėse mokytojai gali rasti „Lituanistų avilyje“.
Sėkmės!
2018 m. stosiantieji į aukštąsias mokyklas galės gauti papildomų balų už brandos darbą ir savanorystę. Olimpiadų ir konkursų sąrašas bus bendras stojant į visas studijų sritis. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino 2018 m. konkursinio balo skaičiavimo principus.
Skaityti toliau: Stojant į aukštąsias mokyklas 2018 m. – papildomi balai už brandos darbą ir savanorystę
Šiais metais pažymimos Lietuvai ir Švedijai svarbios sukaktys: prieš 25 metus tarp šių šalių buvo atkurti diplomatiniai santykiai, prieš 20 metų priimtas Lietuvos žiniasklaidos laisves reglamentuojantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas ir net prieš 250 metų (1766 m.) Švedijoje priimtas pirmasis pasaulyje nepriklausomos spaudos aktas. Šia proga Švedijos ambasada kviečia Lietuvos 10-12 klasių moksleivius pasidalyti mintimis apie tai, ką reiškia žodis „laisvė“, ką reiškia gyventi laisvoje šalyje, turėti galimybę laisvai reikšti mintis.
Skaityti toliau: Moksleivių rašinių konkursas #TaiYraLaisve
Visų pirma išsiaiškinkime keletą dalykų – labai paprastai, net primityviai, kol kas nesiginčydami dėl terminų ir apibrėžimų: kas yra šiuolaikinė literatūra ir kodėl mes turėtume ją skaityti?
Šiuolaikinė literatūra yra literatūra, kuri rašoma čia ir dabar (su tam tikromis išlygomis šiuolaikine literatūra galime vadinti pastarųjų poros dešimtmečių literatūrą – kitkas jau po truputį pereina į moderniosios klasikos gretas). Šiuolaikinė literatūra apima tiek dabar Lietuvoje rašomą literatūrą, tiek vertimus. Tai poezija ir proza, esė, dokumentinė literatūra, žanrinė literatūra ir kita.
Skaityti toliau: Marius Burokas: Kaip nepaklysti knygų tankmėje
Jonas Mekas (g. 1922), vienas žymiausių avangardinio kino kūrėjų ir propaguotojų, poetas, kino kritikas, būdamas 93-ejų, nerodo jokių sulėtėjimo ženklų. Jis buvo vienas iš šešių niujorkiečių, kurių gyvenimą 2015 m. sekė Johnas Lelandoctas, „The New York Times“ (NYT) žurnalistas. Jis stengėsi suprasti, kaip tokio brandaus amžiaus žmonės išlieka kūrybingi.
Skaityti toliau: Jonas Mekas: neįtikinsite manęs pasenti
Nuo seno žinome, kad konstrukcija kad su bendratimi tikslui reikšti yra netaisyklinga, įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Neabejotina, kad apie tai yra girdėję daugelis, tačiau vartosenoje, ypač sakytinėje kalboje, tokių konstrukcijų vis dar esama. Kalbant ir rašant apie šį nenorminį sintaksės atvejį paprastai vartojami sutrumpinti, apibendrinti pasakymai „kad su bendratimi“, „kad ir bendratis“, o šio junginio funkcija – tikslui reikšti – nutylima kaip savaime suprantamas dalykas.
Skaityti toliau: Bendratis šalutiniuose sakiniuose, prasidedančiuose jungtuku „kad“
Pritraukta esu ir liksiu to Juozo Apučio imperatyvo: „Ieškok švytinčio krūmo!“ Taip ir pro rūsčiausią prozą prasišviečia poezija arba giliausi mitiniai archetipai: Justino Marcinkevičiaus „Liepsnojantis krūmas“ (1966), o po beveik keturių dešimtmečių J. Apučio švytintis krūmas iš esė „Ilgesio krūmas“ (2003). Viskas lyg ir paprasta: vieną neįprastai šiltą rudens vakarą pro pirkios langą (aišku, kad tai Zervynose) pievoje pasimato šviesulys, beveik baltas, su gelsvais atspindžiais. „Ne iš eilės, bet per trumpą laiką tas nekasdieniškas vaizdas pasirodė keletą kartų. Miškais nuėjau iki tos vietos. Tai buvo karklo krūmas, aplipęs pūkuotais „kačiukais“. Keista: pievoje krūmų buvo labai daug, o toks švytintis, ateinančios žiemos nepaisantis – vienas! Tik vienas krūmų gausybėje – ir todėl taip išsiskiriantis ir viliojantis prieiti. Bent jau pamatyti.“ Galima būtų šiuo esė aiškinti J. Apučio kūrybos genezę. Prieiti ir bent pamatyti, kas tarsi šaukiasi pamatymo ir supratimo. Nueiti. Jei ir miškais, ne keliais ir ne takais. „Bent jau pamatyti.“ Ir pabandyti pasakyti, kad yra tas švytintis krūmas. Kad žmogus turi jo ieškoti. Perkeltinės žmogaus prasmės yra čia pat, būties artume, artybėje. Iki jų galima nueiti. Prisisiekti.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Ieškok švytinčio krūmo. J. Apučio 80-mečiui