Doc. dr. Zitos Nauckūnaitės, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus Kalbų ir meninio ugdymo poskyrio vedėjos, pranešimas „Skaitymas per visų dalykų pamokas“.
Skaityti toliau: Zita Nauckūnaitė. Skaitymas per visų dalykų pamokas
Mėnuo: rugpjūčio 2016
Grigorijus Kanovičius: Gyvenime nereikia matyti vien kaltuosius arba teisuolius
Šis interviu su rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi pasirodė 1992 metais tuometinėje „Tiesoje“. Žurnalistė Raimonda Ramelienė kalbino rašytoją, kai šis rengėsi atsisveikinti su Lietuva ir išvykti gyventi į Izraelį. Po 5 mėnesių taip ir įvyko.
Skaityti toliau: Grigorijus Kanovičius: Gyvenime nereikia matyti vien kaltuosius arba teisuolius
Vyksta konferencija „Rašytinis palikimas ir informacinės technologijos – El’manuscript-2016”
2016 m. rugpjūčio 22–28 dienomis maloniai visus kviečiame dalyvauti Lietuvių kalbos instituto ir partnerių organizuojamoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Rašytinis palikimas ir informacinės technologijos – El’Manuscript-2016“.
Skaityti toliau: Vyksta konferencija „Rašytinis palikimas ir informacinės technologijos – El’manuscript-2016”
LLTI kviečia rinktis Filologijos krypties doktorantūrą
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia papildyti jaunųjų mokslininkų – doktorantų – bendriją ir skelbia pakartotinį priėmimą į filologijos ir etnologijos doktorantūrą. Nesnausk, pranešk bičiuliui, kolegai ar smalsiam kaimynui, pasidalink šia žinia!
Skaityti toliau: LLTI kviečia rinktis Filologijos krypties doktorantūrą
Kas yra kūrybinis mąstymas ir kaip jį ugdyti?
Kas yra kūryba? Į šį klausimą esama daugybės skirtingų atsakymų, skirtingų požiūrių. Tačiau bendra mintis ta pati: kūryba – kai sukuri kažką nauja. Kai žmogus daro tai, ko niekad anksčiau nedarė. Kai žmogus galvoja tai, ko anksčiau negalvojo. Kažką naujo. Galvoti kažką naujo – tai ir yra kūrybinis mąstymas.
Skaityti toliau: Kas yra kūrybinis mąstymas ir kaip jį ugdyti?
Erika Urbelevič. Kostas Kubilinskas: tarp dviejų ugnių
„Kai bunkeryje liko vienas Kariūnas, Varnas jį taip greitai nušovė, kad Rytas net nespėjo atsitokėti. Rytas instinktyviai pakartojo šūvį, Varnas iššovė trečią kartą ir atidarė liuką.“[1]Kovo septintosios popietę, 1949 metais, po pasigirdusių šūvių Kalesninkų mišku Alytaus pusėn nubėgo du vyrai. Vienas buvo Adolfas Skinkys, slapyvardžiu Rytas, kitas – Varnas, būsimasis vaikų poezijos klasikas Kostas Kubilinskas.
Skaityti toliau: Erika Urbelevič. Kostas Kubilinskas: tarp dviejų ugnių
Moksleiviai vėl rinks geriausią „Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso“ knygą
Jau antrus metus iš eilės Lietuvos moksleiviai ir speciali komisija rinks geriausią „Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso“ knygą. Šio konkurso tikslas – skatinti jaunimo literatūros raidą ir papildyti literatūros lobyną originaliais lietuvių autorių kūriniais.
Skaityti toliau: Moksleiviai vėl rinks geriausią „Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso“ knygą
Gintaras Beresnevičius: Senoji lietuvių religija sukūrė Lietuvą
Jau dešimtas rugpjūtis be Gintaro Beresnevičiaus – religijotyrininko, eseisto, kultūros ap(į)žvalgininko…
2004 m. LRT laidos „Būtovės slėpiniai. Sesės ir broliai“ metu prof. A.Bumblauskas kalbino dr. Gintarą Beresnevičių.
Pokalbį iš laidos perrašė Daiva Vaiškūnienė.
Skaityti toliau: Gintaras Beresnevičius: Senoji lietuvių religija sukūrė Lietuvą
Reikšmingiausias knygas vaikams rinkti gali tiek ekspertai, tiek tėvai
Kasmet pasirodo apie 600 naujų lietuviškų knygų vaikams, o paskelbtos 100 reikšmingiausiųjų taptų literatūros kanonu, parodančiu tiek mums, tiek pasauliui, kokių knygų mes turime, LRT KLASIKAI sako vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba. Tai, kad jaunos mamos skaito knygas vaikams, anot profesoriaus, džiugina, bet reta iš jų atiduos balsą už Valančiaus „Vaikų knygelę“ – tikėtina, kad tai padaryti teks literatūros specialistams.
Skaityti toliau: Reikšmingiausias knygas vaikams rinkti gali tiek ekspertai, tiek tėvai
Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Petras Skarga Vilniuje: pirmojo akademijos rektoriaus vizijos
Petro Skargos (1536–1612) veikla Vilniuje ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sociopolitinėje arenoje yra išskirtinė dėl jos organizuoto įvairiapusiškumo bei ypatingos politinės, religinės ir kultūrinės veiklos dermės.
Krokuvos universitete (1552–1555) ir Romoje iš jėzuitų (1569–1571) įgijęs teologinį išsilavinimą, Petras Skarga 1573 m. atvyko į Vilnių kaip vienas pirmųjų vietinių regiono jėzuitų, pasirengusių aktyviai ir planingai kontrreformacinei veiklai. Vilniuje jis praleido devynerius metus (1573–1584), ir tai buvo vaisingiausias jo intelektinio gyvenimo laikotarpis.
Skaityti toliau: Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Petras Skarga Vilniuje: pirmojo akademijos rektoriaus vizijos