Pamokos Europos vaikui. Cz. Miloszui atminti

Rugpjūčio 14 d. sukanka lygiai 12 metų, kai mus paliko paskutinysis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis, poetas Czeslawas Miloszas. Krasnogrūda, kur jis leisdavo savo vasaras, ar Krokuva, kur gyveno ir atgulė amžinojo poilsio, deja, ne Vavelyje, nes buvo daug kam nepatogus, ne pagal šablonus ar užsakymus bylojantis poetas, jau tapo savotiškomis mano piligrimystės vietomis. O ir Vilnius, virš kurio regėjo barokinės formos debesis ir kurio niekada negalėjo palikti, yra jo miestas, kuris, man regis, kol kas dar deramai taip ir nepagerbė poeto, nepriėmė jo kaip savo. Vilnius šiandien būtų visiškai kitoks, jei ne Cz. Miloszo žodžiai, kurie yra įrodymas, kad miestas kyla ne tik iš plytų, asfalto, biurų ir parduotuvių, o ir iš žodžio.
Skaityti toliau: Pamokos Europos vaikui. Cz. Miloszui atminti

„Amerikos balso“ archyvai. J.Aistis: mane priskiria romantikams, bet esu impresionistas

– Norėčiau šiek tiek sužinoti apie tamstos kūrybą. Paskutiniu metu rašote, kuriate?

– Labai mažai. Ir taip daugiau yra iš mano įsitikinimo. Kadangi mano poezija labai atvira, labai nuoširdi, man dažnai sunku tvarkyti savo jausmus. Vis dėlto vyresnio amžiaus žmogus į daugelį dalykų žiūri kitaip. Dabar per metus parašau ne daugiau kaip tris keturis eilėraščius. Parašau šiek tiek straipsnių į laikraščius, bet irgi labai nedaug. Mano darbas gana sunkus ir jis mane vis dėlto labai išsemia.

Skaityti toliau: „Amerikos balso“ archyvai. J.Aistis: mane priskiria romantikams, bet esu impresionistas

Nijolė Laurinkienė. Dausos ir Perkūno karalystė – pomirtinio pasaulio danguje vaizdiniai

Prieš 10 metų, 2006 m. rugpjūčio 6 d., netekome talentingo religijotyrininko, publicisto, prozininko, eseisto Gintaro Beresnevičiaus. Šių metų liepos 7 d. šiam pirmiausia mokslininkui mitologui būtų suėję 55 metai – tai galėjo būti jo brandaus kūrybingumo amžius. Mudviejų su Gintaru tas pats Zodiako ženklas – Vėžys. Sako, kad šio ženklo atstovai neretai gilinasi į praeities, tradicijų klodus, į dvasinį paveldą. Galbūt dėl ryšio su tuo pačiu dangaus ženklu man suprantamas jo turėtas polinkis į archaikos prasmių atvėrimus, artima jo kaip žmogaus ir kūrėjo prigimtis, pasireiškusi kaip poetinė pasaulio įžvalga, artima mitinei mąstysenai, sklandymas idėjų ir vaizdinių pasaulyje, intuityvumas (vidinis dalykų esmės nujautimas) ir emocingumas.
Skaityti toliau: Nijolė Laurinkienė. Dausos ir Perkūno karalystė – pomirtinio pasaulio danguje vaizdiniai

Poetė Daiva Čepauskaitė: skaityti poeziją gali tik drąsus žmogus…

Ar poezija gali išgelbėti pasaulį? O nuo ko jį reikia gelbėti? Nuo blogio? Niekas negali išgelbėti pasaulio nuo blogio. Jeigu išnyks blogis, išnyks ir pasaulis. Į gėrio ir blogio kovą galime pažiūrėti kaip į priešybių konfliktą, kuris yra pasaulio judėjimo šaltinis, amžinas variklis, genantis pasaulį pirmyn. Ir poezija, kaip ir bet kuri kita žmogaus veikla, yra tik eilinis šios kovos dalyvis. Nepriskirčiau jai jokių didelių pasaulio gelbėjimo galių.

Poetė Daiva Čepauskaitė atsako į Živilės Filmanavičiūtės klausimus.
Skaityti toliau: Poetė Daiva Čepauskaitė: skaityti poeziją gali tik drąsus žmogus…

Išleistas „Lietuvių kalbos polonizmų žodynas“

Žodyną sudaro 2 tomai: „Lietuvių kalbos polonizmų žodyno specifikacija“ ir „Lietuvių kalbos polonizmų žodynas“. Suformuoti lietuvių kalbos lenkybių kodifikavimo kriterijai ir etiologinė skolinių apibrėžties sistema yra itin reikšminga įvairių sričių specialistams: lingvistams, istorikams, kultūrologams, sociologams. Leidinys taip pat sudomins kiekvieną, kuriam aktualus ir įdomus lietuvių ir lenkų tautų kalbinis ir kultūrinis paveldas.
Skaityti toliau: Išleistas „Lietuvių kalbos polonizmų žodynas“

Lietuvių kalba – nuo baudžiauninko žagrės iki universiteto katedros

Mokslo kalba buvo rusų, lenkų, lotynų, religinė – lotynų, kanceliarinė – rusų, verslo – vokiečių, lenkų ir žydų. 1918-ųjų vasario 17-ąją lietuvių kalba turėjo per dieną tapti valstybine – perimti visas šias funkcijas. Ir užduotis buvo ne iš lengvųjų – kaip nuo baudžiauninko žagrės pereiti prie bažnyčių altorių, politikos koridorių, karo lauko, teismų salių, chemijos ir fizikos laboratorijų, teatro scenų, universitetų katedrų, bankų kabinetų.
Skaityti toliau: Lietuvių kalba – nuo baudžiauninko žagrės iki universiteto katedros

Kviečiame vertinti ir balsuoti už lietuvių autorių knygas vaikams bei paaugliams

Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kartu su IBBY Lietuvos skyriumi kviečia dalyvauti apklausoje (www.lnb.lt/100knyguvaikams) dėl reikšmingiausių lietuviškų knygų vaikams ir paaugliams. Tai vienas iš projektų, skirtų artėjančiam Nepriklausomos Lietuvos šimtmečiui. (Idėjos autorius ir projekto vadovas Kęstutis Urba.)
Skaityti toliau: Kviečiame vertinti ir balsuoti už lietuvių autorių knygas vaikams bei paaugliams