Mindaugas Kvietkauskas. Miłoszo laiptų puslapiai

Šiandien, svarbią Vilniaus kultūrai akimirką siūlau prisiminti sakinius, kuriais baigiasi Czesławo Miłoszo knyga „Tėvynės ieškojimas“ – kaip žinia, ją, ką tik pasirodžiusią, Miłoszas atsivežė į Lietuvą 1992-aisiais sugrįždamas čia po 52-ejų emigracijos metų. „Vilnius yra vėl nepriklausomos Lietuvos sostinė, aš džiaugiuosi tuo, kadangi linkiu tam miestui gera. Jis nusipelnė, kad būtų viena iš žinomų ir gražių Europos sostinių. Vilniaus dangus, jo debesys, jo architektūra apipavidalins daugelį žmogiškojo proto kūrinių, kadangi, nepai­sant mano mėginimų kai ką paaiškinti, reikia pripažinti, jog viską kuria pati šio miesto dvasia.“
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Miłoszo laiptų puslapiai

Teodora Rašimaitė. Žmogaus balsas išduoda visas jo paslaptis

Esame girdėję gausybę patarimų, kaip puoselėti kūno grožį, pasirinkti tinkamus drabužius ir kvepalus. Tačiau beveik niekas nekalba apie balso grožį, nors aštrus, atšiaurus, cypiantis ar kniaukiantis balsas žeidžia aplinkinių klausą, atstumia. Be to, balsas nėra duotybė – jį galima tobulinti.
Skaityti toliau: Teodora Rašimaitė. Žmogaus balsas išduoda visas jo paslaptis

Miglė Anušauskaitė. Kalba ir pasaulis: jei rožę pavadinsi kitu vardu, ar ji kvepės mažiau?

Kam yra tekę neįpareigojančiomis aplinkybėmis šnektelėti su įvairių tautybių žmonėmis, tas tikriausiai yra pastebėjęs tam tikrą besikartojančių temų ratą. Kokia jūsų šalies sostinė (Ryga? Ne, Ryga – Latvija, Lietuva – Vilnius), valdžia (Nekokia, o jūsų? Irgi nekokia), gyventojų skaičius (Nesiekia trijų milijonų. Mažai. Aha, išties mažai).
Skaityti toliau: Miglė Anušauskaitė. Kalba ir pasaulis: jei rožę pavadinsi kitu vardu, ar ji kvepės mažiau?

Darius Kuolys. In memoriam Leonidui Donskiui (1962 – 2016)

Kožnas viens žmogus užgimdams pumpurui lygus,
Iš kurio žiedelis jo pirmiaus išsilukštin,
Ik po tam jis, peržydėjęs ir nusirėdęs,
Užaugin vaisius ir amžį savo pabaigia.

Šias Kristijono Donelaičio eilutes Leonidas mėgo cituoti. Kaip ir Williamo Shakespeare’o 66-ąjį sonetą. Buvo lituanistas. Sykiu – stropus ir ištikimas Vytauto Kavolio, Aleksandro Štromo, Tomo Venclovos mokinys. Jautėsi įsipareigojęs jų puoselėtai atvirai ir kūrybingai lietuvybei.
Skaityti toliau: Darius Kuolys. In memoriam Leonidui Donskiui (1962 – 2016)

Dainora Pociūtė-Abukevičienė: Lituanistikos sklaidai pasaulyje reikia didesnio valstybės dėmesio

„Joks apdovanojimas negali pakeisti mokslininko interesų ar darbo krypčių, tačiau visi pozityvūs dalykai skatina“, – sako Vilniaus universiteto Senato pirmininkė, Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Skaityti toliau: Dainora Pociūtė-Abukevičienė: Lituanistikos sklaidai pasaulyje reikia didesnio valstybės dėmesio

Leonidui Donskiui atminti

Neseniai liūdėdami išlydėjome amžinybėn filosofą Leonidą Donskį. Mūsų dar laukia ilgas ir dėmesingas įsiskaitymas į jo mintis ir tekstus. L. Donskio  svarstyta ir apie švietimo sistemą: „Švietimas yra sugebėjimas nesustoti, nes sustojimas šiame pasaulyje, kuris nestovi, reikštų ėjimą atgal. Mokykla nėra žinios ar informacija, tai ėjimas į priekį.“
Tačiau dabar paskaitykime minčių, skirtų Leonidui Donskiui atminti.
Skaityti toliau: Leonidui Donskiui atminti

Baltijos asamblėjos premiją pelnė du lietuviai – Sigitas Parulskis ir Kristijonas Vildžiūnas

Baltijos Asamblėjos premija paskirta Sigitui Parulskiui. Rašytojui, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkui apdovanojimas skirtas už esė rinkinį „Mano tikėjimo iltys“, eilėraščių rinkinį „Be teisės sugrįžti“ ir romaną „Nutylėtų lelijų miestas“.
Skaityti toliau: Baltijos asamblėjos premiją pelnė du lietuviai – Sigitas Parulskis ir Kristijonas Vildžiūnas

Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė. Pakeliui su „snobu“ Sartre’u

Pavadinimą ir rašinio turinį įkvėpė šių metų Vilniaus knygų mugėje pristatyta Solveigos Daugirdaitės knyga „Švystelėjo kaip meteoras. 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre’u“ (LLTI, 2015). Mugei pavadinimu „Personažai ieško autoriaus“ tokia knyga pritiko. Aprašytas neeilinis įvykis sovietmečio lietuvių kultūros istorijoje: „Lietuvą, užsieniečiams uždarą šalį, 1965 m. vasarą aplankė pasaulinio garso intelektualai – prancūzų filosofai ir rašytojai Simone de Beauvoir (1908–1986) ir Jeanas Paulis Sartre’as (1905–1980). Viešnagė, neturėjusi didesnės reikšmės Beauvoir ir Sartre’ui, buvo ir tebėra laikoma svarbia Lietuvos visuomenei“, – pradeda knygos pratarmę dr. S. Daugirdaitė. Įvykis, atrodo, iš tiesų prašėsi plunksnos, ieškojo autoriaus, kuris tokį retą ir jau vien dėl to keistą vizitą įamžintų.
Skaityti toliau: Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė. Pakeliui su „snobu“ Sartre’u

2017-ieji paskelbti A. J. Greimo ir Lietuvių kalbos kultūros metais

Parlamentarai kitus metus paskelbė Algirdo Juliaus Greimo ir Lietuvių kalbos kultūros metais.
2017 metais bus minimos pasaulyje žinomo lietuvių kilmės prancūzų kalbininko, mitologo, vieno žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo A. J. Greimo 100-osios gimimo metinės.
Skaityti toliau: 2017-ieji paskelbti A. J. Greimo ir Lietuvių kalbos kultūros metais

Jūratė Lubienė: apie tai, kas liktų, jeigu grybai dingtų

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentė, Baltistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė J. Lubienė beveik dešimtmetį rinko medžiagą naujai knygai „Lietuvių kalbos mikonimai: nominacija ir motyvacija“. Ji apklausė 600 informantų, užfiksavo 1 400 liaudiškų grybų pavadinimų ir pasididžiuodama teigia, jog esame grybų mylėtojų tauta. Be to, iš gausybės grybų pavadinimų beveik visi yra savakilmiai, ir tik apie 5 proc. – skolinti.
Skaityti toliau: Jūratė Lubienė: apie tai, kas liktų, jeigu grybai dingtų