Paroda „Non multa, sed multum. Profesorius Vytautas Mažiulis (1926–2009)“

Non multa, sed multum („Ne daug, bet gerai“) – šį posakį esu ne kartą girdėjęs iš profesoriaus Mažiulio lūpų. Tai ne šiaip jo mėgstama antikos sentencija, o kredo, patvirtintas mokslo darbais. Vis dėlto šio prasmingo pasakymo pirmoji dalis neatitinka tikrovės, kai imi vardyti mokslininko titulus: habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos MA narys, Mainco mokslų ir literatūros akademijos narys korespondentas, Milano kalbininkų draugijos narys korespondentas, Latvijos universiteto garbės daktaras.
Skaityti toliau: Paroda „Non multa, sed multum. Profesorius Vytautas Mažiulis (1926–2009)“

Czeslawo Miloszo laiptai primins poeto meilę ir išmintį

Vakar Vilniuje atidengti Nobelio literatūros premijos laureato Czeslawo Miloszo vardu pavadinti laiptai. Ceremonijos dalyviai citavo poeto eilėraščius bei mintis ir džiaugėsi, kad jo atminimas įamžintas pasirinkus būtent laiptus, simboliškai jungiančius skirtingas tautas, žmonių kartas.
Skaityti toliau: Czeslawo Miloszo laiptai primins poeto meilę ir išmintį

Kvietimas teikti kandidatus Vytauto Kubiliaus premijai

LLTI kviečia teikti kandidatus Vytauto Kubiliaus premijai, kurią yra įsteigęs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Vytauto Kubiliaus premija skiriama už reikšmingus pastarųjų dvejų metų literatūros kritikos darbus (recenzijų seriją, recenzijų knygą, esmines problemas iškeliantį straipsnį ar straipsnius ir kt.) arba už mokslo veikalus iš XX–XXI a. literatūros. V. Kubiliaus premijos nuostatus žr. www.llti.lt.
Skaityti toliau: Kvietimas teikti kandidatus Vytauto Kubiliaus premijai

Anelė Butkuvienė. „Ona Šimaitė – pirmoji lietuvė pasaulio tautų teisuolė“

Šventojo Rašto išmintis byloja, kad kas išgelbės vieną gyvybę, išgelbės visą pasaulį. Gelbstintis žmogus turi būti dvasiškai labai stiprus, nes visada reikia rinktis tarp savisaugos instinkto ir noro padėti kitam. Istorijoje būta daug kilniam tikslui pasiaukojusių žmonių, rizikavusių ne tik savo saugumu, bet ir gyvybe. Vienas iš jų – Vilniaus universiteto bibliotekininkė Ona Šimaitė (1896-1970). Hitlerinės okupacijos metais ji išgelbėjo ne vieną Vilniaus geto gyventoją, išsaugojo nuo sunaikinimo nemažai žydų tautos kultūros vertybių.
Skaityti toliau: Anelė Butkuvienė. „Ona Šimaitė – pirmoji lietuvė pasaulio tautų teisuolė“

Tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Reikšmė kalboje ir kultūroje“

Šių metų rugsėjo 23–24 d. kviečiame į tarptautinę mokslinę Jono Jablonskio konferenciją „Reikšmė kalboje ir kultūroje“!
Jono Jablonskio vardo konferencija pakaitomis rengiama Vilniaus universiteto Filologijos fakultete ir Lietuvių kalbos institute nuo 1993 m. Šiais metais pirmą kartą konferencijos istorijoje dėmesys dvi dienas bus koncentruojamas į semantikos problemas senojoje raštijoje, tarmėse, bendrinėje kalboje, taip pat į kultūrinių reikšmių aspektus. Konferencijos „Reikšmė kalboje ir kultūroje“ tikslas – suburti įvairių kalbos lygmenų reikšminiais aspektais besidominčią tarptautinę patyrusių ir jaunųjų lingvistų bendruomenę akademiniam dialogui, suteikti galimybę gilinti semantikos žinias, keistis skirtingų lingvistinių mokyklų metodologine patirtimi.
Skaityti toliau: Tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Reikšmė kalboje ir kultūroje“

Leonidas Donskis. Draugystė ir utopija

Ištrauka iš knygos Leonido Donskio knygos „Didžioji Europa. Esė apie Europos sielą“. Vilnius: Versus Aureus, 2015.

2015 m. sukako 480 metų, kai Anglijos karaliaus Henriko VIII (1491–1547) įsakymu buvo nukirsdintas vienas iš didžiausių Renesanso humanistų – politinis mąstytojas, rašytojas ir politikas Thomas More’as (1478–1535). Thomas More’as buvo kanonizuotas 1935 m., praėjus 400 metų nuo jo egzekucijos. 1886 m. jis buvo beatifikuotas, o 1935 m. popiežius Pijus XI kanonizavo More’ą kaip šventąjį.
Skaityti toliau: Leonidas Donskis. Draugystė ir utopija

Nida Poderienė. Atsakomybė apsispręsti

Estai ir suomiai neturi būsimojo laiko. Gyvena čia ir dabar, dėdami pamatus ateičiai. Nemano, kad yra maža tauta, kuriai gresia pavojus išnykti, priešingai, teigia: Mūsų daug, net 1,3 mln., mūsų tauta stipri, gyvybinga, o savo valstybės strategijose aiškiai formuluoja tikslą – kad estų tauta gyvuotų per amžius. Taip aiškiai ir paprastai įvardydama savo svarbiausią nacionalinį interesą, neklaidžioja savo tapatybės paieškų labirintuose kaip mes: Lietuva – drąsi šalis, Lietuva – sumani šalis. Pasitikdama savo valstybės šimtmetį, neieško įkvėpimo nežinomoje ateityje. Ir vertina savo estiškumą, savo tapatybę, kantriai ir nuosekliai stiprindama savo tautą ir valstybę.
Skaityti toliau: Nida Poderienė. Atsakomybė apsispręsti