Rita Dukynaitė. Skaitymas ir rašymas per visus dalykus. Tarptautinių tyrimų įžvalgos

Dr. Ritos Dukynaitės, LR švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjo pavaduotojos, pranešimas „Skaitymas ir rašymas per visus dalykus. Tarptautinių tyrimų įžvalgos“, skaitytas per metodinę dieną „Kiek svarbūs skaitymo ir rašymo gebėjimai mokantis visų dalykų?“
Skaityti toliau: Rita Dukynaitė. Skaitymas ir rašymas per visus dalykus. Tarptautinių tyrimų įžvalgos

LLTI rengia mokslinę konferenciją „Orientaciniai žaidimai kintančiuose literatūros lai(u)kuose: lietuvių literatūros kritikos dabartis, istorija ir teorija“

Šių metų lapkričio 25 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyrius rengia mokslinę konferenciją „Orientaciniai žaidimai kintančiuose literatūros lai(u)kuose: lietuvių literatūros kritikos dabartis, istorija ir teorija.
Konferencija skirta Vytauto Kubiliaus (1926 -2004) ir Rimvydo Šilbajorio (1926 – 2005) 90-osioms gimimo metinėms.
Skaityti toliau: LLTI rengia mokslinę konferenciją „Orientaciniai žaidimai kintančiuose literatūros lai(u)kuose: lietuvių literatūros kritikos dabartis, istorija ir teorija“

Viktorija Daujotytė. Šventumas; aukštųjų būsenų sauga

Žurnalo „Liaudies kultūra“ redakcijai maloniai sutikus, skelbiame prof. Viktorijos Daujotytės straipsnį „Šventumas; aukštųjų būsenų sauga“, skelbtą šių metų 4 žurnalo numeryje.

Lietuvių prigimtinės kultūros šventumas labiau kilo iš žemės, bet leidosi ir iš dangaus, kad ir aukšto, bet neatskiriamo nuo žemės gylio. Žmonių sielose šventumo pajautos – iš santykių, ryšių su aplinka, gamta, daiktais, savaisiais, ypač su mirusiais. Mirę, o ypač žuvę, artimiausieji galėjo veikti kaip giliausias šventumo patyrimas – visomis apraiškomis: skausmu, liūdesiu atsiskyrus, baime, garbinimu, draudimais ir kita. Atsiminimas, išlikimas atmintyje, sapnai galėjo būti suvokti kaip bendravimo su anapusybe ženklai, kaip nenutrūkęs ryšys.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Šventumas; aukštųjų būsenų sauga

Augustas Sireikis. Moderniosios heroizmo transformacijos

Adomo Mickevičiaus Valenrodas ir Søreno Kierkegaard’o Abraomas

Herojaus, kaip bet kurio epikos kūrinio centrinės figūros, reikšmė kito kartu su visa Vakarų literatūros istorija. Klasikinėje tradicijoje protagonisto gyvenimas suvokiamas kaip nuoroda į tobulą sielos, visuomenės ar kosmoso tvarką. Toks personažas siekia idealių tikslų, aukoja dėl jų savo gerovę ir taip kolektyvo sąmonėje įtvirtina bendruomenei priimtiną vertybinę hierarchiją.
Skaityti toliau: Augustas Sireikis. Moderniosios heroizmo transformacijos