Literatūrologės dr. Viktorijos Šeinos paskaita „Atgimimo pranašas, arba Maironio kanonizacija Lietuvos Respublikoje (1918-1940)“ aptaria Maironio kanonizaciją nulėmusias socialines ir komunikacines praktikas, daugiausia dėmesio skiriant švietimo sistemai, kaip vienai svarbiausių literatūrinį kanoną formuojančių institucijų.
Skaityti toliau:

Vilija Salienė. Mokytojų rengimo sistemos Lietuvoje paradoksai

Pastaruoju metu apie švietimo problemas Lietuvoje kalbama daug. Ir receptų, kaip keisti švietimo sistemą, kaip parengti visų lūkesčius atitinkančius mokytojus, netrūksta.
Tik rezultatai vis nedžiugina, o gal ir pokyčių nelabai pastebime. Šiandien norisi kalbėti apie paradoksalią mokytojų rengimo situaciją, susiklosčiusią Lietuvoje.
Skaityti toliau: Vilija Salienė. Mokytojų rengimo sistemos Lietuvoje paradoksai

Ar SMS karta išmoks taisyklingai rašyti ir ką reikia žinoti tėvams?

Mokytojai į tai žvelgia kaip į iššūkį, bet turi padrąsinančių idėjų. Rugsėjį moksleiviai pradėjo mokytis pagal šių metų pavasarį patvirtintą naują lietuvių kalbos programą. Ką prasidėjus mokslo metams apie lietuvių kalbos mokymąsi verta žinoti tėvams, plačiau pasakoja leidyklos „Šviesa“ naujausio lietuvių kalbos vadovėlio bendraautorė Živilė Meškėlienė, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, ir leidyklos vadovė Daiva Bartninkienė.
Skaityti toliau: Ar SMS karta išmoks taisyklingai rašyti ir ką reikia žinoti tėvams?

Jau galima užsisakyti „Gimtąją kalbą“ 2017 metams!

Rugsėjo 1 dieną Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro svetainėje www.melc.lt pradėta „Gimtosios kalbos“ žurnalo 2017 metų prenumerata.
Galima užsakyti tik visą metų komplektą (12 numerių), prenumeratos kaina – 17,40 euro. Į šią sumą įtrauktos ir pašto išlaidos.
Skaityti toliau: Jau galima užsisakyti „Gimtąją kalbą“ 2017 metams!

Kviečiame moksleivius dalyvauti G. Morkūno vardo esė konkurse

Interneto dienraštis Bernardinai.lt kartu su kultūros savaitraščiu „Literatūra ir menas“ kviečia dalyvauti antrajame „G. Morkūno vardo esė konkurse“. Praeitais metais nepaprastai didelio susidomėjimo sulaukęs konkursas grįžta ir kviečia vėl galąsti eseisto plunksną. Primename, kad konkurse gali dalyvauti bet kurio amžiaus moksleiviai bei suaugusieji.
Skaityti toliau: Kviečiame moksleivius dalyvauti G. Morkūno vardo esė konkurse

Miglė Keturkienė: „Kalbos specialistai gali tik patarti, bet nenurodinėti ar bausti“

Miglė Keturkienė yra dirbusi lietuvių kalbos mokytoja, darbavosi ir Lietuvių kalbos institute. Šiuo metu ji yra Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos ekspertė. Neseniai publikavo mokslinį straipsnį apie lietuvių kalbos mokytojų vaidmenį ugdant jaunosios kartos kalbinį raštingumą. Su lituaniste M. Keturkiene  apie lietuvių kalbos reguliavimą, tarmių ir slengo santykį su bendrine kalba, lietuvių kalbos mokytojų misiją kalbėjosi Matas Baltrukevičius.
Skaityti toliau: Miglė Keturkienė: „Kalbos specialistai gali tik patarti, bet nenurodinėti ar bausti“

Dainora Eigminienė: Švietimo problema – marginalizuotas mokytojas

Ilgametis,  atsainus, demagogiškas valdžios  požiūris ir  nesuvokimas,  kad švietimas ir kultūra yra strateginė sritis,  iš tikrųjų žlugdo visus.
Esminis klausimas, kokia linkme privalo būti plėtojamas Lietuvos švietimas, koks yra nacionalinis interesas, ir ar politikai, esantys valdžioje, yra kompetentingi tai apibrėžti ir realizuoti kaip siekį.
Skaityti toliau: Dainora Eigminienė: Švietimo problema – marginalizuotas mokytojas

Raštingumas: dažniausi klausimai kalbininkams – apie žiedinį kopūstą

Tarptautinis žiedinio kopūsto pavadinimas – bene populiariausias žodis, kurio rašybą tikrinasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją skambinantys žmonės. Pasaulio bendruomenei rugsėjo 8 dieną minėjus Tarptautinę raštingumo dieną, kalbama apie tai, kad valstybinėms įstaigoms vertėtų su piliečiais bendrauti paprastesne, sklandesne kalba. O patys piliečiai dažniausiai suabejoja rašydami žodžius, kurių gramatikos mokėsi dar mokykloje.
Skaityti toliau: Raštingumas: dažniausi klausimai kalbininkams – apie žiedinį kopūstą

Jonas Ohmanas: Apie kalbą ir jos išraišką

Galima sakyti, esu tam tikras kalbos politikos netiesioginis produktas. Mano tėvai Švedijoje buvo siunčiami į pasienį su Suomija „sušvedinti“ suomių vaikų. Viskas turėjo būti švediškai. Net iki 1957-ųjų mokyklose buvo draudžiama kalbėti suomiškai. Tokioje aplinkoje gimiau aš. Beveik visi mano draugai vaikystėje buvo suomių kilmės, su manim jie kalbėdavo švediškai, o su tėvais – suomiškai. Prisimenu „traumą“, kai tėvai mane siuntė į „švedišką mokyklą“ miesto centre, kol visi draugai ėjo mokytis į kitą.
Skaityti toliau: Jonas Ohmanas: Apie kalbą ir jos išraišką

Diskusija „Globalus ir lokalus žvilgsnis į vaikų literatūrą“

Kokių naujienų apie vaikų literatūrą ir jos tyrimus iš Naujojoje Zelandijoje vykusio 35-ojo Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) pasaulinio kongreso parsivežė Lietuvos atstovai? Kaip mūsų šalies vaikų literatūra atrodo pasaulio kontekste, kuo mes išskirtiniai, stiprūs, o į ką turėtume atkreipti dėmesį, gal net pasitempti? Galiausiai ko galėtume pasimokyti iš Naujosios Zelandijos bibliotekų?
Skaityti toliau: Diskusija „Globalus ir lokalus žvilgsnis į vaikų literatūrą“