„Taško istorijos“ – trumpi animaciniai filmukai, pateikiantys lietuvių kalbos taisykles šiuolaikiniams vaikams suprantama kalba.
Galima naudoti ir kursą kartojant, ir mokantis filmukuose pateiktų rašybos taisyklių.
Autorė – Eglė Raudonikienė
Skaityti toliau: Taško istorijos
Mėnuo: spalio 2016
Marius Burokas. Paraštės. Provincialumas slypi smegenyse
Provincialumas slypi smegenyse. Esame provincialūs tuomet, kai laikome save menkesniais už kitų tautų menininkus.
Atrodytų, kalbėti apie mūsų literatūros (tiksliau, požiūrio į savą ir svetimą literatūrą) provincialumą – jau provincialu, nuvalkiota, o ir tema galbūt pasenusi. Tik tingus dar nepacitavo ir neišsivertė Milano Kunderos minčių apie didelės ir mažos tautų provincialumo skirtumus.
Skaityti toliau: Marius Burokas. Paraštės. Provincialumas slypi smegenyse
Vladimiras Toporovas: Lietuviai laike ir erdvėje
Režisieriaus A. Tarvydo filmas apie vieną žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos MA tikrąjį narį, profesorių, baltistą, Latvijos MA garbės narį, Vilniaus Universiteto garbės daktarą, daugelio pasaulio šalių akademijų garbės narį Vladimirą Toporovą.
Skaityti toliau: Vladimiras Toporovas: Lietuviai laike ir erdvėje
Ramutei Skučaitei – 85
Poetė, dramaturgė, vertėja, dainų tekstų autorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė mini 85-ąjį gimtadienį. Nuoširdžiausiai sveikiname Poetę, kurios eilėraščiai užaugino ne vieną kartą skaitytojų.
Ta proga Lietuvos ypatingojo archyvo ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo kolektyvas parengė virtualią parodą apie poetę ir sudėtingą jos giminės likimą.
Skaityti toliau: Ramutei Skučaitei – 85
Esė – išskirtinė šiandienos gyvenimo reflektavimo forma
Eseistika šiandien yra tapusi ne vien literatūros, bet ir filosofijos, publicistikos, interneto, televizijos objektu, apskritai – sociokultūriniu reiškiniu šiuolaikinėje visuomenėje. Jei žvelgtume istoriškai, tai esė – nedidelės apimties prozos kūrinys, pasižymintis laisva kompozicija asmenine tema, kuri traktuojama subjektyviai ir dažniausiai nešibaigtai. Tačiau turime būti sąžiningi ir pripažinti, kad ilgą laiką esė nebuvo vertinama kaip rimtas literatūrinis žanras.
Skaityti toliau: Esė – išskirtinė šiandienos gyvenimo reflektavimo forma
Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė. Kelias į kalbančią tylą
Nedaug lietuvių vaikų poetų yra pelnę tiek garbingų apdovanojimų, kiek Ramutė Skučaitė. 1980 m. už rinktinę Žvangučiai ir poezijos knygą Skamba auksinis trimitas paskirta Lietuvos komjaunimo premija. 1993 m. geriausia metų knyga vaikams pripažinta Lopšinė ešeriukui. 1999 m. tokį pat pripažinimą pelnė Laiškas sekmadieniui, o 2000 m. Leipcigo knygų mugėje ši knyga įvertinta kaip gražiausia pasaulyje metų knyga. Gražiausios 2001 m. lietuvių vaikų knygos vardas atiteko rinktinei Takelis iš naujo.
Skaityti toliau: Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė. Kelias į kalbančią tylą
Jurgita Žana Raškevičiūtė. Kino juostos apie Jurgį Savickį belaukiant
1922-ieji. Tarpukario Lietuva gyvena nacionalinės kultūros ir literatūros kūrimo patosu, iš kurio radosi nemaža solidžių dabartinės klasikos kūrinių. Šatrijos Raganos „Sename dvare“, Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“, Krėvės „Šiaudinėj pastogėj“, ir – Kazio Binkio sutelktų avangardistų keturvėjininkų manifestas „Keturių vėjų pranašas“.
Skaityti toliau: Jurgita Žana Raškevičiūtė. Kino juostos apie Jurgį Savickį belaukiant
Leonidas Donskis. Czesławas Miłoszas: optimizmas, pesimizmas,pasaulinis blogis ir gimtoji Europa
Kas yra pesimistas? Gerai informuotas optimistas – skelbia šmaikštuoliai. Arba protingas optimistas – atsiras nemažai ir taip atsakysiančių į šį klausimą. Šiandien nedaug kas abejoja, kad optimistas geriausiu atveju yra negilus ir lėkštas, o dar atviriau pasakius – tiesiog paikas ir neišmintingas žmogus. Mums kažkodėl atrodo, kad gelmė ir išmintis slypi visų pirma pesimizme ir apokaliptinėse pranašystėse. Pasaulio pabaigos istorijos, tapusios ištisa baimės industrija (o juk baimė po privatumo viešinimo yra antroji paklausiausia politikos ir žiniasklaidos prekė), siejasi su atsakomybe, rimtumu ir gelme, o optimizmas nusakomas it kaimo kvailelio šypsena arba bukas džiūgavimas dėl to, kad saulė yra geltona, o pomidoras raudonas.
Skaityti toliau: Leonidas Donskis. Czesławas Miłoszas: optimizmas, pesimizmas,pasaulinis blogis ir gimtoji Europa
Hans-Georg Gadamer. Hermeneutika: kalba–tekstas–ištarmė (III)
Nuo Nietzsche’s laikų filologija vadinama menu skaityti lėtai. Iš tikrųjų šis menas nors ir pamažu, bet nenumaldomai eina iš mados: užuot ties kai kuriomis teksto vietomis kiek ilgėliau stabtelėję dabar skuodžiame per puslapius skubėdami susiglemžti juose sukauptas žinias. Uždavinys, kurį šiuokart keliu, yra šiek tiek susimąstyti apie ypatingą skaitymo struktūrą.
Skaityti toliau: Hans-Georg Gadamer. Hermeneutika: kalba–tekstas–ištarmė (III)
Jurgis Ambraziejus Pabrėža – kunigas, botanikas, Žemaitijos šventasis
Vrublevskių bibliotekos filmas apie botanikos mokslo tėvą Lietuvoje, pritaikiusį žemaičių kalbą rašybai.
Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) – kunigas, gydytojas, botanikas, Žemaitijos šventasis.
Jo „Taislius augyminis“ – didžiulis enciklopedinis leidinys, kuriame Ambraziejus Pabrėža apibūdino 643 augalus, publikuotas buvo tik 1900 metais Amerikoje, o 2009, 2014 ir 2015 metais išleistas trimis tomais ir Lietuvoje (LKI).
Skaityti toliau: Jurgis Ambraziejus Pabrėža – kunigas, botanikas, Žemaitijos šventasis