Marius Burokas. Paraštės. Provincialumas slypi smegenyse

Provincialumas slypi smegenyse. Esame provincialūs tuomet, kai laikome save menkesniais už kitų tautų menininkus.
Atrodytų, kalbėti apie mūsų literatūros (tiksliau, požiūrio į savą ir svetimą literatūrą) provincialumą – jau provincialu, nuvalkiota, o ir tema galbūt pasenusi. Tik tingus dar nepacitavo ir neišsivertė Milano Kunderos minčių apie didelės ir mažos tautų provincialumo skirtumus.
Skaityti toliau: Marius Burokas. Paraštės. Provincialumas slypi smegenyse

Ramutei Skučaitei – 85

Poetė, dramaturgė, vertėja, dainų tekstų autorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė mini 85-ąjį gimtadienį. Nuoširdžiausiai sveikiname Poetę, kurios eilėraščiai užaugino ne vieną kartą skaitytojų.
Ta proga Lietuvos ypatingojo archyvo ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo kolektyvas parengė virtualią parodą apie poetę ir sudėtingą jos giminės likimą.
Skaityti toliau: Ramutei Skučaitei – 85

Esė – išskirtinė šiandienos gyvenimo reflektavimo forma

Eseistika šiandien yra tapusi ne vien literatūros, bet ir filosofijos, publicistikos, interneto, televizijos objektu, apskritai – sociokultūriniu reiškiniu šiuolaikinėje visuomenėje. Jei žvelgtume istoriškai, tai esė – nedidelės apimties prozos kūrinys, pasižymintis laisva kompozicija asmenine tema, kuri traktuojama subjektyviai ir dažniausiai nešibaigtai. Tačiau turime būti sąžiningi ir pripažinti, kad ilgą laiką esė nebuvo vertinama kaip rimtas literatūrinis žanras.
Skaityti toliau: Esė – išskirtinė šiandienos gyvenimo reflektavimo forma

Leonidas Donskis. Czesławas Miłoszas: optimizmas, pesimizmas,pasaulinis blogis ir gimtoji Europa

Kas yra pesimistas? Gerai informuotas optimistas – skelbia šmaikštuoliai. Arba protingas optimistas – atsiras nemažai ir taip atsakysiančių į šį klausimą. Šiandien nedaug kas abejoja, kad optimistas geriausiu atveju yra negilus ir lėkštas, o dar atviriau pasakius – tiesiog paikas ir neišmintingas žmogus. Mums kažkodėl atrodo, kad gelmė ir išmintis slypi visų pirma pesimizme ir apokaliptinėse pranašystėse. Pasaulio pabaigos istorijos, tapusios ištisa baimės industrija (o juk baimė po privatumo viešinimo yra antroji paklausiausia politikos ir žiniasklaidos prekė), siejasi su atsakomybe, rimtumu ir gelme, o optimizmas nusakomas it kaimo kvailelio šypsena arba bukas džiūgavimas dėl to, kad saulė yra geltona, o pomidoras raudonas.
Skaityti toliau: Leonidas Donskis. Czesławas Miłoszas: optimizmas, pesimizmas,pasaulinis blogis ir gimtoji Europa

Hans-Georg Gadamer. Hermeneutika: kalba–tekstas–ištarmė (III)

Nuo Nietzsche’s laikų filologija vadinama menu skaityti lėtai. Iš tikrųjų šis menas nors ir pamažu, bet nenumaldomai eina iš mados: užuot ties kai kuriomis teksto vietomis kiek ilgėliau stabtelėję dabar skuodžiame per puslapius skubėdami susiglemžti juose sukauptas žinias. Uždavinys, kurį šiuokart keliu, yra šiek tiek susimąstyti apie ypatingą skaitymo struktūrą.
Skaityti toliau: Hans-Georg Gadamer. Hermeneutika: kalba–tekstas–ištarmė (III)

Jurgis Ambraziejus Pabrėža – kunigas, botanikas, Žemaitijos šventasis

Vrublevskių bibliotekos filmas apie botanikos mokslo tėvą Lietuvoje, pritaikiusį žemaičių kalbą rašybai.
Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) – kunigas, gydytojas, botanikas, Žemaitijos šventasis.
Jo „Taislius augyminis“ – didžiulis enciklopedinis leidinys, kuriame Ambraziejus Pabrėža apibūdino 643 augalus, publikuotas buvo tik 1900 metais Amerikoje, o 2009, 2014 ir 2015 metais išleistas trimis tomais ir Lietuvoje (LKI).
Skaityti toliau: Jurgis Ambraziejus Pabrėža – kunigas, botanikas, Žemaitijos šventasis

Edmondo de Amičio ir jo „Širdies“ jubiliejus

1846 m. spalio 21 d. gimė italų rašytojas, poetas bei žurnalistas Edmondas De Amičis (Edmondo De Amicis), kuris pasaulyje bei Lietuvoje žinomas kaip romano vaikams „Širdis“ autorius.
Taigi šiandien minimas De Amičio 170 metų jubiliejus. Simboliška, kad kartu minimas ir jo garsiojo kūrinio 130-asis jubiliejus – „Širdis“ buvo išleista 1886 spalio 17 d.!
Skaityti toliau: Edmondo de Amičio ir jo „Širdies“ jubiliejus

Apie senuosius lietuviškus keiksmus

Lietuviai nebuvo keikūnai, paprastai keiksmažodžiai išsprūsdavo supykus, įsitikinusi etnomuzikologė Lijana Šarkaitė-Viluma.
Apie tai sužinome iš lietuvių tautosakos bei gyvosios tradicijos. O šį ketvirtadienį Vilniaus etninės kultūros centre per tradicinį „Etno ketvirtadienį“ etnomuzikologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė L.Šarkaitė-Viluma kviečia į paskaitą „Senieji lietuviški keiksmai“.
Skaityti toliau: Apie senuosius lietuviškus keiksmus