Rimvydas Stankevičius: Vis mažiau pasaulio, apie kurį galiu sakyti „mano“

Pradėdama pokalbį su kolega Rimvydu Stankevičiumi, žurnalistė Danutė Šepetytė rašo: „Jam pavaldūs burtažodžiai, kertiniai skiemenys, jis moka laužti antspaudus, matuoti tylą (tai vis aliuzija į poezijos knygas „Patys paprasčiausi burtažodžiai“, „Laužiu antspaudą“, „Tylos matavimo vienetai“, „Kertinis skiemuo“)… Poetas, dvidešimtuosius „Respublikos“ dienrašty žurnalistu bebaigiąs Rimvydas Stankevičius, pristatytas Vyriausybės kultūros ir meno premijai gauti.“
Skaityti toliau: Rimvydas Stankevičius: Vis mažiau pasaulio, apie kurį galiu sakyti „mano“

Valentinas Mitė kalbina Darių Kuolį

 Laidoje „Studija 50” viešėjo kultūrininkas ir visuomenininkas Darius Kuolys. D. Kuolys – buvęs Lietuvos Respublikos kultūros ministras, prezidento Valdo Adamkaus patarėjas. Laidoje jis pasakoja apie studijų metus bei atmosferą Vilniaus universitete, studentų ir dėstytojų nuotaikas tarybiniais metais, pusiau pogrindinio kultūrinio žurnalo „Sietynas” leidimą bei kitas ne mažiau įdomias temas. Su juo kalbasi žurnalistas Valentinas Mitė. Skaityti toliau: Valentinas Mitė kalbina Darių Kuolį

Rimvydo Laužiko mintys apie knygas

Vrublevskių bibliotekos kolektyvas jau kelerius metus randa būdų pakalbėti apie knygas su bibliotekos lankytojais ir knygų rašytojais. Šįkart į klausimus atsako prof. dr. Rimvydas Laužikas, Lietuvos archeologas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas, Muzeologijos katedros vedėjas. Jis įsitikinęs, kad knygos yra vienas svarbiausių faktorių (savotiškų „klijų“), formuojančių kartas.
Skaityti toliau: Rimvydo Laužiko mintys apie knygas

Vaclovas Bagdonavičius. „Aušrinės“ bendradarbis Romanas Bytautas

Skiriama lietuvių filosofo, psichologo ir publicisto Romano Bytauto 130-osioms gimimo metinėms

„Ne tuo taku nuėjau. Mokslas reikalauja tiek prisiruošimo. Dailėje betarpiai galima apsireikšti. Visa siela buvau prie jos linkęs. Būčiau nuėjęs jos takais, būčiau jau save apreiškęs. O dabar…“ Taip gimnazijos ir studijų draugui bei svainiui Stasiui Šilingui rašė kaulų džiovos kamuojamas dvidešimt aštuonerių metų Romanas (Ramūnas) Bytautas. Tuose žodžiuose  – visa jauno mirties patale gulinčio žmogaus tragizmo esmė: ne mirties baimė, o liūdesys dėl to, kad  liko neišnaudotos dvasinės potencijos, kad nebus nudirbti užsimoti reikšmingieji darbai, kuriems taip atkakliai ruoštasi.
Skaityti toliau: Vaclovas Bagdonavičius. „Aušrinės“ bendradarbis Romanas Bytautas

Jurgita Žana Raškevičiūtė. Pasakojimas apie du malūnus

Du klasikinės lietuvių literatūros malūnai – dvi gražios meilės istorijos. Herojai, kurių gyvenimai ir likimai esmingai surišti su vėjo malūnais, nei aria, nei sėja – daugiau laužo galvą, kaip sukti savo malūnus be vėjo. Gal todėl jie nėra pretendavę į nacionalinį lietuvio tipą, nors gal tai būtų pozityviau, nei, pavyzdžiui, tapatintis su, kiek buitiškai tariant, nevykėliu Mykoliuku iš „Dėdžių ir dėdienių“.

Skaityti toliau: Jurgita Žana Raškevičiūtė. Pasakojimas apie du malūnus

Benas Bėrantas. Lietuva pasauliniame knygų vaikams leidybos žemėlapyje. IBBY kongresas leidėjo akimis

Rugpjūčio 18–21 dienomis dalyvavau 35-ajame Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygų tarybos (IBBY, International Board on Books for Young People) kongrese Aucklande, Naujojoje Zelandijoje. IBBY yra tarptautinė nepelno siekianti organizacija, vienintelė tarptautiniu mastu nuosekliai dirbanti, kad viso pasaulio vaikai turėtų galimybę skaityti vertingas knygas. Kas dvejus metus organizuojami kongresai yra svarbiausias organizacijos renginys, į kurį susirenka autoriai, bibliotekininkai, pedagogai, literatūros tyrėjai ir leidėjai.
Skaityti toliau: Benas Bėrantas. Lietuva pasauliniame knygų vaikams leidybos žemėlapyje. IBBY kongresas leidėjo akimis

Nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką, arba Kaip savo kalba pasiekti tikslą

Ar pamenate pasaką, kurioje karalius, norėdamas pražudyti savo ištikimą tarną ir paimti jo pačią sau į žmonas, paliepė nabagui: „Nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką, paėmęs iš nežinia ko.“ Ir tai buvusi pati sunkiausia užduotis, nes kaip ir mūsų kasdienybėje: kai neaiškiai, netiksliai kalbame, tai ir einame ne tiesiai iki tikslo, o aplinkeliais ar pasukame klystkeliais ir pasiklystame, t. y. stebimės, kodėl mus ne taip supranta, ar paliekame pernelyg daug erdvės interpretacijoms, ar mūsų reklama nepasiekia tos auditorijos, kuriai ji yra skirta.
Skaityti toliau: Nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką, arba Kaip savo kalba pasiekti tikslą