Neringa Butnoriūtė. Sodrus tuštumos išgyvendinimas

Viena pažįstama prozininkė, pasirodžius trečiajai Danutės Kalinauskaitės knygai „Skersvėjų namai“, atsiduso: „Ačiū Dievui, nors ji dar neparašė romano“. Suprantu, reguliariai ima atrodyti, kad trumpąją prozą rašyti patinka klasikams arba debiutantams. O Kalinauskaitė – nei viena, nei kita, knygas leidžia retai (rinkinys „Niekada nežinai“ pasirodė 2008 m.), bet nekelia klausimo, ar vis dar nepopuliarią trumposios prozos teritoriją „gina“.
Skaityti toliau: Neringa Butnoriūtė. Sodrus tuštumos išgyvendinimas

Aktuali informacija

Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. lapkričio 25 dieną sušauktame visuotiniame Lituanistų sambūrio susirinkime dalyvavo tik 45 nariai, o tai nesudaro pusės visų Sambūrio narių, remiantis „Lituanistų sambūrio“ įstatais, patvirtintais 2010 balandžio 26 d., ir valdybos 2016-12-29 dienos nutarimu kviečiamas pakartotinis  visuotinis Lituanistų sambūrio susirinkimas.
Skaityti toliau: Aktuali informacija

Baigiasi „100 reikšmingiausių lietuviškų knygų vaikams bei paaugliams“ rinkimai

Primename, kad liko vos kelios šių metų dienos dalyvauti 100 reikšmingiausių lietuviškų knygų vaikams rinkimuose, jei dar šito nepadarėte.
Balsavimas bus sustabdytas gruodžio 31 d.
Rengdamiesi Lietuvos valstybės šimtmečiui Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kartu su IBBY Lietuvos skyriumi inicijuoja projektą „100 reikšmingiausių lietuviškų knygų vaikams bei paaugliams“ ir kviečia jame aktyviai dalyvauti skaitančiųjų – bibliotekininkų, pedagogų, tėvų, mokslininkų, apskritai literatūros mylėtojų bendruomenę.
Skaityti toliau: Baigiasi „100 reikšmingiausių lietuviškų knygų vaikams bei paaugliams“ rinkimai

Poetui Donaldui Kajokui paskirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija

2016 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta poetui Donaldui Kajokui už eilėraščių rinkinį „Apie vandenis, medžius ir vėjus“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2015). Premija skirta už jausmo ir minties dermę naujausioje poeto eilėraščių knygoje.
Džiaugiamės ir nuoširdžiausiai sveikiname!
Skaityti toliau: Poetui Donaldui Kajokui paskirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija

Bronius Krivickas: kovojantis poetas ar eiliuojantis karys?

Istorikas Aras Lukšas savo straipsnyje primena: „Prieš 64 metus per Raguvos girioje surengtą čekistinę operaciją žuvo nepaprasto talento poetas Bronius Krivickas. Tai pačiai plunksnos brolių plejadai kaip ir Kazys Bradūnas, Alfonsas Nyka-Niliūnas ar Vytautas Mačernis priklausęs B. Krivickas svajojo paskirti savo gyvenimą kūrybai, tačiau karas ir sovietinė okupacija privertė poetą stoti į kario kelią.“
Skaityti toliau: Bronius Krivickas: kovojantis poetas ar eiliuojantis karys?

Rita Urnėžiūtė. Pabildėjimai apie lietuvių vaikų literatūrą

Mokytojai lituanistai dažnai ragina vaikus skaityti. Būtų smagu, kad mokiniai, skaitydami knygas, stebėtų kūrinių kalbą, pasižymėtų vietas, kurias, jų nuomone, galima buvo parašyti taisyklingiau, stilingiau. Kaip tai daryti, ką patarti mokiniams, galima pasimokyti ir iš kalbininkės Ritos Urnėžiūtės straipsnio „Pabildėjimai apie lietuvių vaikų literatūrą“, skelbto „Gimtosios kalbos“ 2016 metų 11 numeryje.
Maloniai kviečiame užsiprenumeruoti „Gimtąją kalbą“ 2017 metams.
Skaityti toliau: Rita Urnėžiūtė. Pabildėjimai apie lietuvių vaikų literatūrą

„Mint Vinetu“ projektas. Verčiau Jums skaityti

Vertėjas Teodoras Četrauskas pasakoja apie Günterio Grasso kūrinį „Skardinis būgnelis“ pokalbyje su literatūrologu Andriumi Jakučiūnu ir kino kritiku Nariumi Kairiu. Medžiaga skirta dalytis visiems norintiesiems, nurodant šaltinį. Šis pokalbis – tai skatinimas perskaityti lietuviškai išverstus kūrinius. Tai dalijimasis ir kvietimas patirti svarbų gyvenimo įvykį. Tai patikinimas, kad bendraminčių yra. Be to, tai pagalbinė medžiaga nagrinėjant kūrinius mokyklose, gimnazijose, universitetuose ar skaitymo klubuose.
Skaityti toliau: „Mint Vinetu“ projektas. Verčiau Jums skaityti

Marijus Šidlauskas. Lietuva, valstybe mano…

Pasirinkdamas pavadinimui šią Vinco Kudirkos ir Adomo Mickevičiaus parafrazę, tikriausiai bent jau abiejų iš amžinybės žvelgiančių didžiųjų vyrų akyse stipriai rizikuoju. Nes tai, ką jie būtų laikę savąja Lietuvos valstybe, niekaip nesutaptų, ir ne vien teritoriniu požiūriu. Tuo būdu šiedu lietuviai, tautiškasis ir istorinis, turėtų savo amžinąją ramybę aukoti amžinajam Lietuvos valstybingumo – taip sunkiai įgyjamo ir lengvai prarandamo – klausimui, pažadinančiam virtinę kitų klausimų.
Skaityti toliau: Marijus Šidlauskas. Lietuva, valstybe mano…