Marijus Šidlauskas. Lietuva, valstybe mano…

Pasirinkdamas pavadinimui šią Vinco Kudirkos ir Adomo Mickevičiaus parafrazę, tikriausiai bent jau abiejų iš amžinybės žvelgiančių didžiųjų vyrų akyse stipriai rizikuoju. Nes tai, ką jie būtų laikę savąja Lietuvos valstybe, niekaip nesutaptų, ir ne vien teritoriniu požiūriu. Tuo būdu šiedu lietuviai, tautiškasis ir istorinis, turėtų savo amžinąją ramybę aukoti amžinajam Lietuvos valstybingumo – taip sunkiai įgyjamo ir lengvai prarandamo – klausimui, pažadinančiam virtinę kitų klausimų.
Skaityti toliau: Marijus Šidlauskas. Lietuva, valstybe mano…

Algis Kalėda. Kaip ir už ką vertinamas Henrykas Sienkiewiczius

Šiemet bemaž visa lenkų visuomenė mini kultinio rašytojo, vieno iš keturių savo Nobelio premijos laureatų Henryko Sienkiewicziaus dvigubą jubiliejų: gimimo 170–ąsias ir mirties 100-ąsias metines (o galbūt derėtų rašyti kita, ne tradicine chronologine eile, o pagal pačių jubiliejinių datų svorį – „mirties ir gimimo“?!). Toji proga kelia nemažai platesnių refleksijų, neišsitenkančių ritualinėje minėjimo erdvėje, besiveržiančių į plotus, kurie paprastai priskiriami literatūrinei mitologijai ir istoriosofijai.
Skaityti toliau: Algis Kalėda. Kaip ir už ką vertinamas Henrykas Sienkiewiczius

„Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę

Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais.
Skaityti toliau: „Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę

Janina Degutytė: „Rašiau apie saulę, kurios nemačiau“

Nuostabus tėvas ir dukrą kankinanti motina; našlaitystė, skurdas, o vėliau – nacionalinės premijos laureatės šlovė; turtas ir sveikatos praradimas, neleidžiantis uždirbtu turtu džiaugtis… Šį kartą pasakojimas apie primirštos lietuvių literatūros klasikės Janinos Degutytės gyvenimą.
Skaityti toliau: Janina Degutytė: „Rašiau apie saulę, kurios nemačiau“

Biblioterapijos rūšys

Pagal taikymo tikslą, biblioterapijoje išskiriamos klinikinė, reabilitacinė ir asmenybės vystymo rūšys. Remiantis kita klasifikacija, biblioterapijos taikymas gali remtis vien skaitymu arba skaitymu ir interakcija, tai yra kažkokiais papildomais teksto analizės metodais, dalinantis mintimis apie perskaitytą tekstą. Šie metodai taikomi ne tik siekiant gydymo ir sveikatinimo.
Skaityti toliau: Biblioterapijos rūšys

Kviečiame Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paminėti visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kviečia Lietuvos švietimo įstaigas, valstybės institucijas ir organizacijas bei visus geros valios žmones paminėti prieš dvidešimt šešerius metus pasiektą pilietinę pergalę prieš agresorių ir prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“.
Skaityti toliau: Kviečiame Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paminėti visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“

Prof. Irena Veisaitė: „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“

Siūlome ištrauką iš ką tik pasirodžiusios istoriko Aurimo Švedo pokalbių knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ (leidykla „Aukso žuvys“), kurioje pateikiami pokalbiai su germaniste, teatrologe, ilgamete „Atviros Lietuvos fondo“ pirmininke Irena Veisaite, jos gyvenimo istorija bei laiko apmąstymai.
Skaityti toliau: Prof. Irena Veisaitė: „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“