Mėnuo: sausio 2017

Dalia Dilytė-Staškevičienė. Kristijonas Donelaitis: ko apie jį nežino lietuviai

Daugelis lietuvių pirmąjį mūsų šalies poetą iš Mažosios Lietuvos prisimena dėl garsiosios poemos „Metai“. Kristijonas Donelaitis – vienas svarbiausių mūsų literatūros klasikų, jo kūryba išskirtinė Europos literatūros istorijos kontekste. Mokslininkė dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė atskleidė K. Donelaičio ir pasaulinio garso kūrinių sąsajas, įrodė, kad jis gyveno intensyvų intelektualinį kūrėjo gyvenimą.
Skaityti toliau: Dalia Dilytė-Staškevičienė. Kristijonas Donelaitis: ko apie jį nežino lietuviai

LRT laida „Literatūros akiračiai“ apie Ievą Simonaitytę

Šiais metais lietuvių literatūros klasikei Ievai Simonaitytei sukanka 120 metų. Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Ievos Simonaitytės metais. Tai gera proga prisiminti, kiek mums svarbi Ievos Simonaitytės kūryba, kuri po beveik 20 metų pertraukos sugrįžo į mokyklų programas.
Skaityti toliau: LRT laida „Literatūros akiračiai“ apie Ievą Simonaitytę

Rita Tūtlytė. „Aš dar noriu girdėti, kaip skamba / Mano gimtoji kalba“: Kazio Bradūno šimtmečiui

Maloniai dalijamės dr. Ritos Tūtlytės mintimis apie poetą Kazį Bradūną, kurio 100-ąsias gimimo metines minėsime vasario 11 dieną.
Straipsnis parengtas pranešimo, skaityto Lituanistų sambūrio suvažiavime, pagrindu.
Skaityti toliau: Rita Tūtlytė. „Aš dar noriu girdėti, kaip skamba / Mano gimtoji kalba“: Kazio Bradūno šimtmečiui

Nauja kalbininko Aldono Pupkio knyga „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968 – 1988 m.“

Lituanistai pastaraisiais metais galėjo džiaugtis ne viena kalbininko Aldono Pupkio knyga. „Kalbos kultūros studijos“, „Kazlų Rūdos žodyno“ (du tomai), „Andrius Ašmantas: gyvenimas ir kūryba“, „Juozas Balčikonis ir didysis „Lietuvių kalbos žodynas“.
Skaityti toliau: Nauja kalbininko Aldono Pupkio knyga „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968 – 1988 m.“

Matas Baltrukevičius. Žydėjusi Lietuva

Šiandien minime Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. 1945 metais šią dieną buvo išlaisvinta Aušvico koncentracijos stovykla.
Daugelis iš mūsų turbūt užaugome su pasakojimais apie sovietinę okupaciją, trėmimus, lagerius ir lietuvių tautos kančias. Jeigu mūsų paklaustų apie Antrajį pasaulinį karą, turbūt vos vienas kitas pirmiausia pagalvotume apie Holokaustą.
Skaityti toliau: Matas Baltrukevičius. Žydėjusi Lietuva

Unikalus eksponatas – Bernardo Brazdžionio pasas

Besibaigiant metams, prieš pat Kalėdas, Bernardo Brazdžionio rinkinio skyrius patyrė atradimo džiaugsmą – aplanke, tarp nuotraukų kopijų, buvo įdėta unikali archyvalija – poeto Bernardo Brazdžionio pasas, išduotas 1918 metų sausio 28 d., likus porai savaičių iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Įdomus, geros būklės dokumentas su nuotrauka ir piršto atspaudu, išduotas vienuolikos metų berniukui.
Skaityti toliau: Unikalus eksponatas – Bernardo Brazdžionio pasas

Nustebsite sužinoję, kad ši lietuviška raidė neturi analogų pasaulyje

Lietuviška abėcėlė, kurios skirtumai nuo kitų pasaulio kalbų raidynų daugeliui krenta į akis, šiemet atsidūrė ir Vilniaus knygų mugės organizatorių akiratyje. Raidyno nosinės, varnelės ir taškeliai papuošė šių metų mugės plakatus bei lankstinukus. Kalbotyros profesorius Giedrius Subačius teigia, kad didžioji dalis diakritinių lietuviškos abėcėlės raidžių yra pasiskolintos iš kitų tautų ir tik viena raidė yra išskirtinai mūsų bei neturi analogų pasaulyje.

Skaityti toliau: Nustebsite sužinoję, kad ši lietuviška raidė neturi analogų pasaulyje

Aldona Paulauskienė. Kalba ir kalbotyra negali tarnauti politikai

Istorija rodo, kad kalba ir jos tyrimo metodai negali paklusti politikai. Kai neišmintingai su kalba elgiamasi, patenkama į aklavietę. Ne tik tankai ir karai gali sunaikinti mažą valstybę su jos turėta išskirtine kalba ir etninėmis vertybėmis, bet ir svetimoji kultūra (David Crystal. Kalbos mirtis. Vilnius, 2005). Paradoksas: Lietuva, nelaisva būdama ir kaip suvereni valstybė išnykusi net iš pasaulio žemėlapio, sugebėjo išlaikyti savo unikalią kalbą ir kultūrą, pasisakyti pasauliui esanti, o dabar laisva ir jau pasaulio pripažinta praranda kalbos unikalumą ir eina pražūtingu tautai keliu.
Skaityti toliau: Aldona Paulauskienė. Kalba ir kalbotyra negali tarnauti politikai