Kontekstai. Virtuali paroda apie aktorių Regimantą Adomaitį

2017 m. sausio 31 d. sukanka 80 metų, kai gimė legendinis lietuvių kino, televizijos ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis. Ta proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje parengta virtuali paroda, dar kartą priminsianti apie šį talentingą menininką, kuris ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje iki šiol vadinamas legendiniu aktoriumi.
Skaityti toliau: Kontekstai. Virtuali paroda apie aktorių Regimantą Adomaitį

Vytautė Žilinskaitė: „Vyrai daug didesni garbėtroškos nei moterys“

Kokią rašytoją moterį labiausiai gerbė ir ironiško jos liežuvio vengė plunksnos kolegos? Aišku, kad Vytautę Žilinskaitę. Vytautės vardą rašytoja gavo, nes gimė, kai buvo minimos Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500-osios mirties metinės. Skaityti toliau: Vytautė Žilinskaitė: „Vyrai daug didesni garbėtroškos nei moterys“

Aurelijus Gieda: „Lituanistikos Triumviratas: Kazimiero Būgos, Kleopo Jurgelionio ir Augustino Voldemaro keliai modernėjančioje Lietuvoje“

Dr. Aurelijaus Giedos pranešimas „Lituanistikos Triumviratas: Kazimiero Būgos, Kleopo Jurgelionio ir Augustino Voldemaro keliai modernėjančioje Lietuvoje“. Pranešimas skaitytas 2016 m. balandžio 29–30 d. Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kur vyko jau tradiciniu tapęs Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų ir istorikų forumas „Kaip atrasti Vasario 16-osios Respubliką mokykloje“. Forumo tikslas – aktualizuoti Lietuvos Respublikos (1918–1940) palikimą, idėjų gyvybingumą ir tęstinumą, aptarti, ką ir kaip pasakojame apie Vasario 16-osios Respubliką mokykloje, pasidalyti naujausiais istorijos, literatūros, kultūros istorijos tyrimais ir įžvalgomis, telkti akademinę ir mokytojų bendruomenę. Forume perskaityta septyniolika pranešimų, kurių autoriai – istorijos ir literatūros tyrinėtojai, Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai, mokytojai. Buvo svarstoma, kuo mums svarbūs du laisvės dešimtmečiai, ką ir kaip apie Vasario 16-osios Respubliką pasakojame mokykloje. Lektoriai pateikė įžvalgų, ką atveria šių dienų tyrimai apie to laikmečio neatskleistas asmenybes, laikyseną, idėjas, idėjų konfliktus. Mokytojai praktikai skleidė darbo patirtis, plėtojo mokyklinės programos, vadovėlių temą. Vyko diskusija, kokių permainų reikėtų mūsų pasakojimui apie Vasario 16-osios Respubliką.

 

youtube_logo_mini

Regina Koženiauskienė. Apie intelektualią ir dvasingą iškalbą, kalbos turinį ir formą

Sveikinu jus, į šią VU filologų aulą susirinkusius mokytojus lituanistus paklausyti retorikos paskaitos. Pirmiausia pasidalysiu savo impresijomis apie gana margą, dažnai prieštaringą, retorikos sampratą, o antroje paskaitos dalyje aptarsiu vieną pavyzdį, turėdama tikslą, kad tokia retorika nors mažyte dalimi per jus pasiektų mokinius.
Skaityti toliau: Regina Koženiauskienė. Apie intelektualią ir dvasingą iškalbą, kalbos turinį ir formą

Modernaus meno centras apie lietuvių literatūrą

Modernaus meno centro (MMC) projektas skiltyje Kultūros istorija svarsto apie XX a. antros pusės literatūros procesus ir autorius. Daugiausia prirašė Rimantas Kmita ir Virginija Cibarauskė. Abu autoriai, kaip prisipažino V. Cibarauskė, stengėsi „rašyti nedvasingai, bet informatyviai ir be augalinių metaforų“. Skaitytojai tikrai ras įdomių ir informatyvių pasakojimų apie rašytojus, kūrinius, literatūrinį gyvenimą.
Skaityti toliau: Modernaus meno centras apie lietuvių literatūrą