Vy­tau­tas Bikulčius. 2016 metų mėgstamiausių knygų dešimtukas

Pra­bė­gę 2016-ie­ji ne­šė­si ir be­ga­lę kny­gų, iš ku­rių ga­lė­jo rink­tis ir net kai ką iš­si­rink­ti net pa­ts iš­ran­kiau­sias skai­ty­to­jas. Ži­no­ma, daug ką le­mia skai­ty­to­jo sko­nis. Vie­ni ati­duo­da pir­me­ny­bę kla­si­kai, ki­ti – nuo­ty­ki­ų ar fan­tas­ti­nei li­te­ra­tū­rai. Dėl sko­nio, kaip sa­ko­ma, ne­si­gin­či­ja­ma. Ta­čiau da­bar lei­dė­jai daž­niau su­ne­ri­mę, kad po­pie­ri­nes kny­gas ims keis­ti elekt­ro­ni­nės ar jas ap­skri­tai iš­stums in­ter­ne­tas. Ta­čiau Eu­ro­po­je kol kas di­des­nių po­ky­čių šio­je sfe­ro­je nė­ra (ryš­kes­nis su­si­do­mė­ji­mas šio­mis kny­go­mis jau­čia­mas JAV).
Skaityti toliau: Vy­tau­tas Bikulčius. 2016 metų mėgstamiausių knygų dešimtukas

Tomas Andriukonis. „Užklasinė“ Antano Baranausko veikla

Antaną Baranauską (1835–1902) žinome kaip lietuvių literatūros klasiką, „Anykščių šilelio“, „Kelionės Petaburkan“ ir kitų chrestomatinių lietuvių literatūros tekstų autorių. Tačiau literatūra – tik vienas iš jo interesų. Su ne mažesniu atsidėjimu jis studijavo lietuvių kalbą (ir buvo tapęs bene autoritetingiausiu jos žinovu) bei matematiką. Tad šįkart pasakojimas apie tuos Baranausko užsiėmimus, apie kuriuos žinome mažiau ir kurie nevisai dera su stereotipiniu literato vaizdiniu.
Skaityti toliau: Tomas Andriukonis. „Užklasinė“ Antano Baranausko veikla