Diskusija „Ar lietuvių vaikų poeziją ištiko mirtis?“ (vaizdo įrašas)

Vilniaus knygų mugės metu, vasario 24 d., įvyko diskusija provokatyviu pavadinimu „Ar lietuvių vaikų poeziją ištiko mirtis?“. Diskusija rengta reaguojant į liūdną lietuvių vaikų poezijos situaciją: jauni kūrėjai retai imasi tokio specifinio žanro, vyresnieji pamažu traukiasi užmarštin, klasika tampa atgyvena, o rinką užpildo grafomanai.
Skaityti toliau: Diskusija „Ar lietuvių vaikų poeziją ištiko mirtis?“ (vaizdo įrašas)

Kazio Bradūno metai. Paroda „Semiu krikšto vandenį giesmei…“

K. Bradūno šimtmečiui Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, atidaryta paroda, kurioje eksponuojami K. Bradūno rankraščiai, knygos, šeimos nuotraukos. Bradūno laiškai, kuriuose atsiveria poeto gyvenimas, mintys, sudėti į knygą „Kazys Bradūnas. Archyvai“.
Skaityti toliau: Kazio Bradūno metai. Paroda „Semiu krikšto vandenį giesmei…“

Talento stoka skandina lietuvių vaikų poeziją

Nors tarp svarbiausių vaikams ir paaugliams skirtų knygų dominuoja poezijos kūriniai, tačiau pati vaikų poezija išgyvena ne pačius geriausius laikus. Poetų netrūksta, tačiau talento – stokojama. Tokiomis nuotaikomis diskusiją Vilniaus knygų mugėje pasitiko vaikų literatūros tyrinėtojai. Skaityti toliau: Talento stoka skandina lietuvių vaikų poeziją

„Lituanistų sambūrio“ pozicija dėl Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP programos projekto

2017 m. vasario 20 d.  asociacija „Lituanistų sambūris“ išsakė poziciją dėl Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos projekto. Išvadose, išsiųstose Ugdymo plėtotės centrui, teigiama, kad projektas nėra iki galo apmąstytas ir jo patvirtinimas sukeltų lituanistų visuomenėje daug įtampų. Programos projekto rengėjų siūloma kalbėjimo užduotis prieštarauja Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2016 m. sausio 25 d. Nr. V-46, pagrindiniams principams.
Skaityti toliau: „Lituanistų sambūrio“ pozicija dėl Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP programos projekto

Jūratė Mičiulienė. Dramaturgo žūtis: klaustukų tik daugėja

Rašytojui, dramaturgui Raimundui Samulevičiui (1937–1981), kurio pjeses statė garsusis Juozo Miltinio vadovaujamas Panevėžio dramos teatras, šių metų rudenį būtų suėję 80 metų. Jo tragiška žūtis 1981-ųjų vasario 2 dieną pačiame Vilniaus centre, sovietinio saugumiečio bute, iki šiol kelia daug versijų, spėlionių, kuria, o kartais ir skleidžia neįtikimų gandų. Apžvelgsime faktus ir detales, kurios verčia įvairiai interpretuoti įvykį.
Skaityti toliau: Jūratė Mičiulienė. Dramaturgo žūtis: klaustukų tik daugėja

Petronėlė Česnulevičiūtė – Perlojos garbės pilietė

Petronėlė Česnulevičiūtė gimė 1925 m. vasario 23 d. Perlojoje. 1943 m. baigusi Alytaus gimnazijos pedagoginę klasę, dirbo Perlojos pradžios mokyklos mokytoja. 1945-1949 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute, lankė Valstybinio dramos teatro studiją. Baigusi studijas, dirbo Šiaulių mokytojų institute. 1953-1963 m. – LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinė bendradarbė. Daugiau kaip ketvirtį amžiaus Vilniaus universitete dėstė lietuvių literatūros istorijos kursą (nuo 1918-ųjų iki dramatiškos Lietuvos nepriklausomybės netekties).
Skaityti toliau: Petronėlė Česnulevičiūtė – Perlojos garbės pilietė

Arūnas Sverdiolas apie A. J. Greimą: interpretuodamas Vilniaus mitą, pats atrodė kaip mitinė būtybė

Pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro vedėjo profesoriaus Arūno Sverdiolo, po nepriklausomybės atkūrimo Paryžiuje gyvenęs garsus lietuvių kalbininkas, semiotikas, eseistas A. J. Greimas kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, siūlė ambicingus mūsų kultūros ateities projektus, skatino ir konsultavo kultūros žurnalų leidybą, polemiškai rašė periodinėje spaudoje. Skaityti toliau: Arūnas Sverdiolas apie A. J. Greimą: interpretuodamas Vilniaus mitą, pats atrodė kaip mitinė būtybė