Mėnuo: kovo 2017

Paskelbti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nuo 1967 metų balandžio 2 d., per H. Ch. Anderseno gimtadienį, visame pasaulyje minima Tarptautinė vaikų knygos diena. Lietuvoje ši šventė pradėta rengti nuo 1993 metų.
Tradiciškai šią dieną Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai.
Kovo 30 d. 10 val. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje, Vaikų ir jaunimo literatūros departamento skaitykloje, vyko spaudos konferencija, kurioje dr. Kęstutis Urba, dr. Jolita Liškevičienė ir Roma Kišūnaitė pristatė 2016 metų vaikų ir paauglių literatūros situaciją bei paskelbė 2016 m. laureatus.
Skaityti toliau: Paskelbti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Aldonas Pupkis: „Įdiegėme žmonėms pagarbos jausmą gimtajai kalbai“

Įdiegėme žmonėms pagarbos jausmą gimtajai kalbai, poreikį kiekvienam rūpintis savo paties ir visos kalbos reikalais. Nesigirdamas galiu pasakyti, kad išsiugdėme nemažą visuomenės sluoksnį, kuris nori geriau pažinti kalbos sandarą ir siekti bendrinės kalbos idealo“, – sako legendinis kalbininkas doc. dr. Aldonas Pupkis, Vilniaus knygų mugėje pristatęs naują monografiją „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“. Anot pašnekovo, keletą dešimtmečių vedusio kalbinio švietimo laidas radijuje ir televizijoje, redagavusio ir sudarinėjusio kalbos kultūros leidinius, taisyklingos lietuvių kalbos mokiusio daugybę Vilniaus universiteto studentų kartų, anų laikų kalbininkų nuostatos neturėtų būti svetimos ir šiandien.
Skaityti toliau: Aldonas Pupkis: „Įdiegėme žmonėms pagarbos jausmą gimtajai kalbai“

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai pasižymėję vaikų literatūros kūrėjai

Balandžio 2 d., per H. Ch. Anderseno gimtadienį, visame pasaulyje minima Tarptautinė Vaikų knygos diena. Tradiciškai šią dieną Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti labiausiai 2016 m. pasižymėję vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai bei skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai.
Skaityti toliau: Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai pasižymėję vaikų literatūros kūrėjai

Donatas Sauka. Gyventi dabartyje kaip nuolatinėje kaitoje

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas, kultūros ir visuomenės kritikas, Vilniaus universiteto profesorius Donatas Sauka (1929–2015) šį rudenį minėtų 87-ąjį gimtadienį.
„Metų“ redakcija dalijasi unikaliu tekstu – asmeniniame profesoriaus archyve saugoto intelektualinės autobiografijos rankraščio fragmentu. Jame skvarbiai ir su dideliu rūpesčiu žvelgiama į paskutinįjį XX a. dešimtmetį, kai atkūrus Nepriklausomybę kyla nauji iššūkiai ir pirmi nusivylimai. Atsitiesti įmanoma tik atlikus „esminę savo sąmonės reviziją“ ir pagal išgales jungiantis į valstybės kūrimo projektus.
Tekstas parengtas pagal rankraštį, neredaguotas. Laužtiniais skliausteliais žymimi originale palikti tušti tarpai žodžiui ar frazei įrašyti. Iš minimų faktų matyti, kad rašyta apie 2003 m.
Skaityti toliau: Donatas Sauka. Gyventi dabartyje kaip nuolatinėje kaitoje

Daiva Narbutienė apie unikalų, vienintelį iki šiol žinomą pasaulyje egzempliorių

1997 m. tuometinės Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rezerviniame fonde buvo surastas šešių leidinių konvoliutas, į biblioteką patekęs po Antrojo pasaulinio karo rengtų ekspedicijų Karaliaučiaus krašte. Ketvirtasis šio konvoliuto aligatas (spausdinta knyga, įrišta į vieną tomą su kitais leidiniais) – lenkų raštijos veikėjo, protestantiškos literatūros leidėjo Jano Seklucjano (apie 1510–1578) parengtas 16 p. katekizmas Katechismu text prosti dla prostego ludu, 1545 m. lenkų kalba išėjęs Karaliaučiuje, Hanso Weinreicho spaustuvėje.
Skaityti toliau: Daiva Narbutienė apie unikalų, vienintelį iki šiol žinomą pasaulyje egzempliorių

Dainininkė Aistė Smilgevičiūtė apie šio amžiaus iššūkius mūsų kalbai

– Jūsų dainų tekstai labai turtingi – sodrių žodžių ir junginių, simbolių, kurie atsineša įvairius kultūrinius kontekstus, o kai kur jie sukuria tikrų tikriausią dramatinę įtampą ar labai įtaigiai pasakoja istoriją. Vis dėlto daina yra muzikos žanras. Kaip Jums atrodo, koks muzikos ir kalbos santykis dainoje? Kiek kalba, tekstas yra svarbūs norint, kad daina būtų stipri?
Skaityti toliau: Dainininkė Aistė Smilgevičiūtė apie šio amžiaus iššūkius mūsų kalbai

Alvydas Butkus. Asmenvardžių rašybos donkichotai

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai santūriai tylėjo, matyt, laukdami Seimo pavasario sesijos. Užtat sulaukę  pratrūko griausmingu kreipimusi į Lietuvos valdžios institucijas bei žiniasklaidą. Kreipimasis pagražintas visais dar iš sovietmečio paveldėtais užkeikimais: dabartinė rašyba esanti necivilizuota, ją ginantys oponentai yra pseudolietuvybės demagogai, „menkai informuoti, bet tautos, lietuvybės bei visuomenės balsą nepagrįstai uzurpavę asmenys, ignoruojantys konkrečius Lietuvos raštijos ir teisės istorijos bei dabarties socialinės bei teisinės tikrovės faktus“.
Skaityti toliau: Alvydas Butkus. Asmenvardžių rašybos donkichotai