Kazio Bradūno metai. Čiurlionio namai Vilniuje pristato programą „Bradūnas. Susitikimai su Čiurlioniu“

Čiurlionio namai Vilniuje visuomenei pristato žodžio, muzikos ir vaizdų programą „Bradūnas. Susitikimai su Čiurlioniu“. Programoje Bradūno poetinius tekstus, įkvėptus Čiurlionio paveikslų, skaitys aktorius Andrius Bialobžeskis, Čiurlionio fortepijoninius kūrinius skambins pianistas Rokas Zubovas, dalyvaus poeto duktė Elena Bradūnaitė.
Skaityti toliau: Kazio Bradūno metai. Čiurlionio namai Vilniuje pristato programą „Bradūnas. Susitikimai su Čiurlioniu“

Kazys Bradūnas: „Niekas man negali uždrausti… Grįžti į tėvynę“

Kazys Bradūnas – vienas žymiausių XX a. antrosios pusės lietuvių poetų. „Bradūnas mūsų poezijoje tęsia Baranausko, Vienažindžio, Maironio ir kitų mūsų tautinių poetų tradicijas, tiesa, beveik nė kiek nebūdamas į juos panašus… jis rodo ramų, labai realų, tradicinį, į kraują įaugusį suvalkiečio ryšį su aplinka ir žeme.“ (Alfonsas Nyka-Niliūnas)[i] Kazys Bradūnas žinomas ne tik kaip poetas, dideli nuopelnai jam atitenka ir kaip redaktoriui, redagavusiam žurnalus, almanachus, knygas. Už savo kūrybą poetas yra pelnęs įvairius apdovanojimus ir premijas. Jis pirmasis išeivijos rašytojas, kuriam paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Skaityti toliau: Kazys Bradūnas: „Niekas man negali uždrausti… Grįžti į tėvynę“

Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje varžysis pusantro šimto mokinių

Kovo 16–18 dienomis Anykščių Antano Baranausko pagrindinėje mokykloje (S. Nėries g. 5) vyks lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškųjų mokyklų mokiniams. Olimpiadoje dalyvaus daugiau nei 150 mokinių iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos. Olimpiados atidarymas vyks kovo 16 d., ketvirtadienį, 16 val.
Skaityti toliau: Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje varžysis pusantro šimto mokinių

Algirdo Juliaus Greimo metai

Šiemet minime ir didžiojo prasmės ieškotojo, pasaulinio garso semiotiko Algirdo Juliaus Greimo (1917 – 1992) metus.
Algirdas Julius Greimas – pasaulinio garso mokslininkas, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas. Jo idėjos sulaukė atgarsio ne tik Europoje (Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Suomijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje), bet ir kituose žemynuose – Šiaurės (Kanadoje, JAV, Meksikoje) ir Pietų (Argentinoje, Brazilijoje, Venesueloje) Amerikoje, Azijoje (Kinijoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje), įvairiose Afrikos šalyse. Lietuviams Greimas ne mažiau svarbus kaip mitologas, senųjų lietuvių tikėjimų tyrėjas.
Skaityti toliau: Algirdo Juliaus Greimo metai

Vilniaus universitetas suspindo pasauliniame lingvistikos žvaigždyne

Pagal tarptautinį dalykinį reitingą „QS World University Rankings by Subject 2017“ lingvistika Vilniaus universitete (VU) šiemet užėmė 201–250 poziciją. Pasak VU Filologijos fakulteto dekano doc. Antano Smetonos, pasauliniu mastu išsiskirti leido keletas veiksnių: matomumas europinėje lingvistikos bendruomenėje – su partneriais iš visos Europos vykdomi projektai, Baltistikos centrų programa, dalyvavimas lingvistikos konferencijose, nuolat rengiamos aukšto mokslinio lygio lingvistikos konferencijos, vasaros lingvistikos stovyklos. Doc. A. Smetona supažindina su lingvistika ir jos ypatybėmis.
Skaityti toliau: Vilniaus universitetas suspindo pasauliniame lingvistikos žvaigždyne

Kristijonas Donelaitis nebuvo paprastas kaimo kunigas, braidantis purvynuose

Poemos „Metai“ autorius Kristijonas Donelaitis nebuvo paprastas kaimo kunigas, braidantis purvynuose, besirūpinantis vien bažnyčia ir buitimi, jis – didžiai išsilavinęs ir talentingas žmogus. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos mokslų premijos laureatė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Dilytė.
Skaityti toliau: Kristijonas Donelaitis nebuvo paprastas kaimo kunigas, braidantis purvynuose

Kontekstai. Karaimų leksikografijos istorija ir dabartis

Praėjusių metų gruodžio mėnesį Lietuvių kalbos ir tautosakos institute Vilniuje vyko mokslinė konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“. Konferencijos prelegentai labai įdomiai diskutavo apie kintančias įvairiakalbių žodynų formas, apie tai, kaip laikmetis ir socialinės realijos sąlygoja vartojamos kalbos leksiką ir kaip tai atsispindi žodynuose, kiek pateisinami naujadarai ar skoliniai, kada juos galima įtraukti į žodynus ir pan. Konferencijoje pranešimą apie karaimų kalbos žodynų atsiradimo istoriją ir jų įvairovę skaitė ir dr. Halina Kobeckaitė. Spausdiname to pranešimo pagrindu specialiai „Trakų žemei“ parengtą straipsnį.
Skaityti toliau: Kontekstai. Karaimų leksikografijos istorija ir dabartis