Pokalbių ciklo „Apie ką negalima kalbėti“ laidoje Paulius Gritėnas kalbasi su poetu, publicistu, vertėju Tomu Venclova. Jeilio universiteto profesorius apibrėžia intelektualo padėtį šiuolaikinėje visuomenėje, politinę tikrovę JAV, Europoje, Lietuvoje ir poezijos, klasikinės literatūros svarbą kartais sunkiai pakeliamoje tikrovėje.
Skaityti toliau: „Apie ką negalima kalbėti“ su Tomu Venclova
Mėnuo: kovo 2017
Nacionalinio diktanto tekstas. Alvydas Šlepikas, „Bedugnė“
Naktį pasnigo, miškas nubalo. Nendrės, juosiančios ežerėlį, buvo tarytum paslaptingi hieroglifai, kaligrafo įrėžti į tylą, neperskaitomi, todėl nebylūs. Tik du didžiuliai krankliai vartėsi, žaidė ore vis sugrumėdami toli girdimais balsais. Miškas stovėjo tarytum rikiuotė baltų ir juodų pėstininkų. Ežero vanduo buvo juodas ir slėpė bedugnę. Lygaus paviršiaus nežeidė net menkiausias vėjelis, tik tamsiajame veidrody atsispindėjo pakibęs (tiesiai pačiame paveikslo viduryje) plaštakos formos debesis.
Skaityti toliau: Nacionalinio diktanto tekstas. Alvydas Šlepikas, „Bedugnė“
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena
Kai Istorija, įžiebus melsvą ugnį,
Šlaksto žemę žuvusių krauju
Ir per amžių juodąją bedugnę
Mostelia su želmeniu nauju,
Aš klaupiuos į pašvęstąjį smėlį
Su didžiu stebuklo laukimu
Ir kiekvieną kritusio šešėlį
Kaip kautynių vėliavą imu.
O tautos dvasia sparnus ištiesia,
Lyg ošimą tolimų dainų,
Ir, giedodama herojiškąją giesmę,
Kyla iš liepsnos ir pelenų.
Kazys Bradūnas
Skaityti toliau: Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena
Drugys Jano veidu, arba Algirdas Julius Greimas. Pokalbis su Kęstučiu Nastopka ir Loreta Mačianskaite
Drugys Jano veidu – taip jį yra pavadinęs jo paties mokinys Erikas Landovskis… Kovo 9 d. minimos Algirdo Juliaus Greimo 100-osios gimimo metinės, UNESCO ir Seimas 2017-uosius paskelbė Greimo metais. Apie proginius fejerverkus, Greimo idėjas VU Greimo centro auditorijoje, kuri netrukus bus pavadinta A. J. Greimo vardu, susėdę ant ryškiai oranžinių kėdžių kalbėjomės su profesoriumi KĘSTUČIU NASTOPKA ir docente LORETA MAČIANSKAITE.
Skaityti toliau: Drugys Jano veidu, arba Algirdas Julius Greimas. Pokalbis su Kęstučiu Nastopka ir Loreta Mačianskaite
Algirdo Juliaus Greimo gimtadienis
Vilniaus universiteto biblioteka ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras maloniai kviečia į parodos „Atkakliai ieškojęs prasmės: Algirdas Julius Greimas (1917–1992)“ atidarymą. Be to, tą patį vakarą VU Filologijos fakultete atidaroma vardinė Algirdo Juliaus Greimo auditorija.
Skaityti toliau: Algirdo Juliaus Greimo gimtadienis
Kviečia LEU lituanistų studentų ir moksleivių konferencija
Mieli ir gerbiami kolegos,
maloniai kviečiame dalyvauti Jus ir Jūsų moksleivius tradicinėje LEU lituanistų studentų ir moksleivių konferencijoje, kurią šiais metais skiriame rašytojai Ievai Simonaitytei.
Būtume dėkingi, jeigu pasidalintumėte informacija su kolegomis.
Skaityti toliau: Kviečia LEU lituanistų studentų ir moksleivių konferencija
Skaityti toliau: Kviečia LEU lituanistų studentų ir moksleivių konferencija
Marijai Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai – 140
Marija Pečkauskaitė (1877 03 08–1930 07 24) daugeliui geriau žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu. Gimusi žemaičių bajorų šeimoje ji gavo gerą pedagoginį ir literatūrinį išsilavinimą Šveicarijoje ir tapo pedagoge bei svarbia lietuvių rašytoja.
Skaityti toliau: Marijai Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai – 140
Algirdo Juliaus Greimo 100-ųjų metinių minėjimai
Šiemet minime 100-ąsias Algirdo Juliaus Greimo gimimo metines – sukaktį, įtrauktą į Lietuvos Respublikos Seimo, UNESCO minimų datų sąrašus. Kviečiame į šiai progai skirtą iškilmingus renginius.
Kovo 8 d., 16 val., vyks iškilmingas A. J. Greimo metų minėjimas Vilniaus rotušėje.
Skaityti toliau: Algirdo Juliaus Greimo 100-ųjų metinių minėjimai
Juozas Baltušis. Vietoj dienoraščio
Rašytojo Juozo Baltušio (1909–1991) dienoraštinis palikimas, kurį sudaro kasmet nuo 1969-ųjų rašyti rankraštiniai tomai, bendrai pavadinti „Vietoj dienoraščio“, paties autoriaus išankstiniu nurodymu buvo uždraustas viešinti dar dvidešimt penkerius metus po jo mirties. Praėjus nustatytam terminui, kūrėjo dukra ir autorinių teisių paveldėtoja Rita Baltušytė maloniai suteikė leidimą susipažinti su šiais dienoraščiais, saugomais Lietuvos literatūros ir meno archyvo fonduose, ir parengti publikaciją „Metų“ žurnale.
Skaityti toliau: Juozas Baltušis. Vietoj dienoraščio
Profesoriui Kazimierui Župerkai – 80
Šių metų kovą Šiaulių miesto garbės piliečiui, mokslininkui kalbininkui, vadovėlių autoriui, jaunų pedagogų ir mokslininkų ugdytojui, visuomenės ir kultūros veikėjui profesoriui Kazimierui Župerkai sukako 80.
Nuoširdžiausiai sveikiname!
Skaityti toliau: Profesoriui Kazimierui Župerkai – 80