Kvietimas. LLTI konferencija „Žemės karta: Kazio Bradūno darbai ir dienos“

Kviečiame prisiminti ir permąstyti Kazio Bradūno, vienos iš esminių XX a. antrosios pusės lietuvių literatūros figūrų, poeziją bei įvairialypę veiklą kultūros baruose ir dalyvauti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute rengiamoje konferencijoje „Žemės karta: Kazio Bradūno darbai ir dienos.“
Skaityti toliau: Kvietimas. LLTI konferencija „Žemės karta: Kazio Bradūno darbai ir dienos“

Algirdo Juliaus Greimo atminimui įamžinti išleidžiamas pašto ženklas ir kolekcinė moneta

Iškilaus, visame pasaulyje garsaus lietuvių mokslininko, vadinamosios
Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo Algirdo Juliaus Greimo šimtosios gimimo metinės bus pasitiktos jam skirtu pašto ženklu. Apyvartoje pašto ženklas pasirodys šį šeštadienį, kovo 4-ąją.
Skaityti toliau: Algirdo Juliaus Greimo atminimui įamžinti išleidžiamas pašto ženklas ir kolekcinė moneta

„Sraigės“ apdovanojimas – informatikams ir nacionalinio diktanto koordinatorei

Šiandien Lietuvos mokslų akademijoje bus įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą – reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos plėtojimą ir visuomenės kalbinį švietimą.
Skaityti toliau: „Sraigės“ apdovanojimas – informatikams ir nacionalinio diktanto koordinatorei

Aldonas Pupkis: iš kalbos sąjūdžio

„Kitaip negalėjau. Ar kas nesutiko, peikė ar gyrė, man buvo vis tiek. Kalba – mano gyvenimas, mano duona, mano dienos ir naktys. Tik vienu tarpu užėjo mintis, kad esame pasidavę šiek tiek į taisymus. Sakau, numosiu ranka į juos ir eisiu į taisymų istoriją“, – juokavo „Lietuvos žinioms“ kalbininkas Aldonas Pupkis, Vilniaus knygų mugėje pristatęs monografiją „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“
Skaityti toliau: Aldonas Pupkis: iš kalbos sąjūdžio

Ramūnas Čičelis. Jono Meko kūrybos autobiografiškumas

Jono Meko kūrybos recepcija Lietuvoje iki šiol yra probleminė: dėl itin mažos distancijos tarp autoriaus asmenybės ir kūrybos pastaroji traktuojama kaip sunkiai analizuojama. Kadangi J. Mekas atmeta beveik visą šiuolaikinį lietuvių literatūros diskursą ir remiasi tik labai tradiciniais autoriais (Kristijonu Donelaičiu, Žemaite ir keliais kitais), jo kūrybos tyrinėtojams kartais sunku remtis estetiniais literatūros vertinimo kriterijais, kurių pagrindas – kūrinio meninės vertės klausimas. Eksperimentinių J. Meko sapnų užrašų recepcijos Lietuvoje beveik nėra.
Skaityti toliau: Ramūnas Čičelis. Jono Meko kūrybos autobiografiškumas