Šių metų kovą Šiaulių miesto garbės piliečiui, mokslininkui kalbininkui, vadovėlių autoriui, jaunų pedagogų ir mokslininkų ugdytojui, visuomenės ir kultūros veikėjui profesoriui Kazimierui Župerkai sukako 80.
Nuoširdžiausiai sveikiname!
Skaityti toliau: Profesoriui Kazimierui Župerkai – 80
Mėnuo: kovo 2017
Rugilė Tarasevičiūtė. „Pereik tiltą, kvaily“ – naujoji terapija paaugliams
Šiuo metu vis dažniau pastebima, kad tik nedaugelis tėvų susimąsto apie knygas, kurios, specialistų nuomone, turi terapinės vertės ir galėtų sudominti maištaujantį paauglį. Pasak doc. dr. Kęstučio Urbos, kalbant apie lietuvišką paauglių literatūrą, tai Lietuvoje mes tokių knygų tradicijų neturime. Siekdama šią situaciją keisti leidykla „Alma Littera“ prieš trejus metus paskelbė konkursą „Paauglių ir jaunimo literatūra“. Taip leidykla ryžosi ieškoti naujų rašytojų, kurie atkreiptų didesnį dėmesį į jaunimą, skatintų paauglius daugiau domėtis literatūra.
Skaityti toliau: Rugilė Tarasevičiūtė. „Pereik tiltą, kvaily“ – naujoji terapija paaugliams
Netektis. Janina Mažiulienė (1927 04 15 – 2017 03 01)
Liūdėdami pranešame, kad pirmąją pavasario dieną, eidama 90-uosius metus, mirė ilgametė Vilniaus universiteto lotynų kalbos dėstytoja, vertėja Janina Mažiulienė.
Skaityti toliau: Netektis. Janina Mažiulienė (1927 04 15 – 2017 03 01)
Kvietimas. LLTI konferencija „Žemės karta: Kazio Bradūno darbai ir dienos“
Kviečiame prisiminti ir permąstyti Kazio Bradūno, vienos iš esminių XX a. antrosios pusės lietuvių literatūros figūrų, poeziją bei įvairialypę veiklą kultūros baruose ir dalyvauti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute rengiamoje konferencijoje „Žemės karta: Kazio Bradūno darbai ir dienos.“
Skaityti toliau: Kvietimas. LLTI konferencija „Žemės karta: Kazio Bradūno darbai ir dienos“
Algirdo Juliaus Greimo atminimui įamžinti išleidžiamas pašto ženklas ir kolekcinė moneta
Iškilaus, visame pasaulyje garsaus lietuvių mokslininko, vadinamosios
Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo Algirdo Juliaus Greimo šimtosios gimimo metinės bus pasitiktos jam skirtu pašto ženklu. Apyvartoje pašto ženklas pasirodys šį šeštadienį, kovo 4-ąją.
Skaityti toliau: Algirdo Juliaus Greimo atminimui įamžinti išleidžiamas pašto ženklas ir kolekcinė moneta
Dr. Brigitai Speičytei – V. Krėvės-Mickevičiaus premija
Už mokslo darbų ciklą „XIX amžiaus Lietuvos literatūros istorijos tyrimai“ doc. dr. Brigita Speičytė apdovanota LMA vardine Vinco Krėvės-Mickevičiaus premija.
Sveikiname!
Naujas leidinys apie senąją vaikų literatūrą
Doc. dr. Kęstutis Urba parengė naują mokomąjį leidinį „Vaikų literatūros sistemos formavimasis iki XIX amžiaus“. Leidinys skirtas į vaikų literatūrą besigilinantiems studentams ir visiems kitiems, besidomintiems šia sritimi.
Skaityti toliau: Naujas leidinys apie senąją vaikų literatūrą
„Sraigės“ apdovanojimas – informatikams ir nacionalinio diktanto koordinatorei
Šiandien Lietuvos mokslų akademijoje bus įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą – reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos plėtojimą ir visuomenės kalbinį švietimą.
Skaityti toliau: „Sraigės“ apdovanojimas – informatikams ir nacionalinio diktanto koordinatorei
Aldonas Pupkis: iš kalbos sąjūdžio
„Kitaip negalėjau. Ar kas nesutiko, peikė ar gyrė, man buvo vis tiek. Kalba – mano gyvenimas, mano duona, mano dienos ir naktys. Tik vienu tarpu užėjo mintis, kad esame pasidavę šiek tiek į taisymus. Sakau, numosiu ranka į juos ir eisiu į taisymų istoriją“, – juokavo „Lietuvos žinioms“ kalbininkas Aldonas Pupkis, Vilniaus knygų mugėje pristatęs monografiją „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“
Skaityti toliau: Aldonas Pupkis: iš kalbos sąjūdžio
Skaityti toliau: Aldonas Pupkis: iš kalbos sąjūdžio
Ramūnas Čičelis. Jono Meko kūrybos autobiografiškumas
Jono Meko kūrybos recepcija Lietuvoje iki šiol yra probleminė: dėl itin mažos distancijos tarp autoriaus asmenybės ir kūrybos pastaroji traktuojama kaip sunkiai analizuojama. Kadangi J. Mekas atmeta beveik visą šiuolaikinį lietuvių literatūros diskursą ir remiasi tik labai tradiciniais autoriais (Kristijonu Donelaičiu, Žemaite ir keliais kitais), jo kūrybos tyrinėtojams kartais sunku remtis estetiniais literatūros vertinimo kriterijais, kurių pagrindas – kūrinio meninės vertės klausimas. Eksperimentinių J. Meko sapnų užrašų recepcijos Lietuvoje beveik nėra.
Skaityti toliau: Ramūnas Čičelis. Jono Meko kūrybos autobiografiškumas