Algirdo Juliaus Greimo metai. Filmas apie semiotikos profesorių

„Prasmės problema pasikeitė, kadangi niekas jau nesidomi prasme. Nei gyvenimo prasme, nei žmonijos prasme. Tada gaunasi toks beprasmingas gyvenimas ir prasmės neieškantys žmonės. Tai turbūt, vadinasi, būtų postmodernizmas.“ Greimo semiotikos tikslas – aiškinti pasaulio ir žmogaus gyvenimo prasmę.
Skaityti toliau: Algirdo Juliaus Greimo metai. Filmas apie semiotikos profesorių

Kazio Bradūno metai. Julius Sasnauskas. Kai tikrai būni

Kazys Bradūnas, gimęs Kiršuose prie Alvito 1917-ųjų vasarį, likus metams iki Lietuvos gimimo, šitaip turbūt gavo savo paties likimą ir poetinę misiją. Kas tik jo išgiedota per septynis dešimtmečius, tie du didoki „Sutelktinės“ tomai, yra nepertraukiamas buvimas su Lietuva ir Lietuvoje. O būta Bradūno visaip: ir paprastai, kasdieniškai medituojant gimtąją žemę, klausantis jos garsų, valgant joje išaugintą duoną, mylint jos žmones, ir tik iš tolo, atminties ir sielos galybe, bet tarsi neišėjus. Jeigu to reikėjo, keliavo iš vienos vietos į kitą, brovėsi per epochas, per įvykius, su vienais palydovais ir su kitais. Gražiu, dideliu ratu, kitąsyk po du kartus, apėjo Lietuvą. Todėl Antanas Maceina ir paskelbė ex cathedra: „Nesame turėję lietuviškesnio poeto už Bradūną.
Skaityti toliau: Kazio Bradūno metai. Julius Sasnauskas. Kai tikrai būni

Agnė Aleksaitė. Metų žodžio rinkimai užsienyje ir Lietuvoje

Metų žodžio rinkimų ištakos siekia 1971 metus, kai vokiškai kalbančiose šalyse atsirado tradicija rinkti metų žodį – kalbos vienetą, taikliausiai atspindintį ir apibūdinantį tuo metu visuomenėje vyraujančias nuotaikas. Pamažu ši tradicija išplito ir į anglakalbes šalis, ir jose jau ne vieną dešimtmetį puoselėjami metų žodžio rinkimai. Kam jie reikalingi? Žodynų rašytojai gauna progą papopuliarinti savo darbą, sudominti visuomenę kalbos dalykais, naujais joje atsirandančiais reiškiniais.
Skaityti toliau: Agnė Aleksaitė. Metų žodžio rinkimai užsienyje ir Lietuvoje

Pasiruošimas 2017 m. NMPP: 6 ir 8 kl. skaitymo ir rašymo testų esminiai bruožai ir mokinių darbų vertinimo aspektai

Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Pasiruošimas 2017 m. Nacionaliniam mokinių pasiekimų patikrinimui (NMPP): 6 ir 8 klasių skaitymo ir rašymo testų esminių bruožų pristatymas ir mokinių darbų vertinimo aspektų aptarimas“ vaizdo įrašas.
Skaityti toliau: Pasiruošimas 2017 m. NMPP: 6 ir 8 kl. skaitymo ir rašymo testų esminiai bruožai ir mokinių darbų vertinimo aspektai

Adomas Mickevičius visas savo mylėtas moteris pavertė nemirtingomis

„Sulaukęs trisdešimt šešerių Adomas Mickevičius pagaliau 1834 metais Paryžiuje vedė Celiną Šimanovską (Celina Szymanowska-Mickiewiczowa), bičiulės Marijos Šimanovskos dukrą, tuo metu jau tapusią visiška našlaite. Šeimoje vienas po kito gimė dvi dukros ir keturi sūnūs.

Skaityti toliau: Adomas Mickevičius visas savo mylėtas moteris pavertė nemirtingomis

Kazio Bradūno metai

Lituanistų sambūris kvietė šių metų vasario 10 dieną, poeto 100-ojo gimtadienio išvakarėse, visose Lietuvos mokyklose surengti Kaziui Bradūnui skirtą pamoką ir taip pagerbti šios iškilios lietuvių kultūros asmenybės atminimą. Podraug primename, kad visi šie metai – ir Kazio Bradūno metai, tad šioje skiltyje kaupiama informacija apie poetą gali padėti minint poeto šimtmetį.
Skaityti toliau: Kazio Bradūno metai

Aldona Paulauskienė. Alfabetai ir analfabetai

„Kalba ir raštas – tai dvi skirtingos sistemos; antroji egzistuoja tam, kad reprezentuotų pirmąją. Kalbotyros objektas nėra rašytinio ir sakytinio žodžių derinys, o vien sakytinis žodis. Tačiau rašytinis žodis taip glaudžiai susijęs su sakytiniu žodžiu (jis yra pastarojo atvaizdas), kad jam atitenka pagrindinis vaidmuo“ (Saussure F. de. Bendrosios kalbotyros kursas. Vilnius, p.55). Tačiau, laikui bėgant, rašyba, kuri iš pradžių būna logiška, gali virsti absurdiška.
Skaityti toliau: Aldona Paulauskienė. Alfabetai ir analfabetai