Birželio 1–2 dienomis Lietuvių kalbos institute ir Seime vyks 2-oji tarptautinė mokslinė Lietuvių terminologijos forumo (LTF) ir Lietuvių kalbos instituto (LKI) konferencija „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“, kuri pakvies susipažinti su garsiausių terminologų naujausiais tyrimais, aktualiais tiek terminologams, tiek plačiajai visuomenei.
Skaityti toliau: Terminologų diskusija visiems aktualiais klausimais
Mėnuo: gegužės 2017
Virginija Skučaitė. Dalia Grinkevičiūtė – sovietmečio Lietuvos skausmų simbolis
Nors nuo garsiausios Lietuvos tremtinės Dalios Grinkevičiūtės mirties praėjo 30, o nuo gimimo – 90 metų, tačiau tik dabar radosi knyga apie ją – sovietmetyje tautos išgyventų skausmų simbolį. Skaityti toliau: Virginija Skučaitė. Dalia Grinkevičiūtė – sovietmečio Lietuvos skausmų simbolis
A. J. Greimo gimimo šimtmečiui – interaktyvi paroda Paryžiuje
Minint žymaus pasaulio semiotiko Algirdo Juliaus Greimo gimimo šimtmetį, gegužės 29 dieną Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje (École des Hautes Etudes en Sciences Sociales, EHESS) Paryžiuje atidaryta interaktyvi kilnojamoji paroda „Pasaulis semiotiko akimis“.
Skaityti toliau: A. J. Greimo gimimo šimtmečiui – interaktyvi paroda Paryžiuje
Oskaras Milašius. Po lietuvišku kryžium
Čekų rašytojas Milanas Kundera yra pasakęs, jog Oskaro Milašiaus kūryba nėra prancūziška: ji rado prieglobstį prancūzų kalboje tarsi vienuolyne.
Pasak istoriko dr. Jono Griniaus, O. Milašiaus poezija artima lietuviams savo lyrizmu, širdingumu, svajonėmis ir simboliais.
Pasaulinio masto rašytojas, Nobelio premijos laureatas ir poeto giminaitis Česlovas Milošas teigė, jog Oskaras Milašius jautėsi „svetimas, tremtinys, savo mitologijoje prarastą vaikystės rojų pavertęs idealu“.
Skaityti toliau: Oskaras Milašius. Po lietuvišku kryžium
Oskarui Milašiui – 140
Oskaras Milašius (Oscar Vladislas de Lubicz-Milosz) – lietuvių kilmės prancūzų poetas, gimęs 1877 m. gegužės 28 d. Mogiliovo gubernijoje Čerėjoje (buv. LDK, dab. Baltarusija), buvusiame Sapiegų giminės dvare, kuris priklausė poeto šeimai nuo XVIII a. pabaigos iki 1917 m. Milašius didžiavosi savo lietuviška gimine iš tėvo pusės.
Skaityti toliau: Oskarui Milašiui – 140
„Ryto allegro“: kaip suaugę atrado 100 knygų vaikams?
„Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“, – teigia projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius literatūrologas dr. Kęstutis Urba.
Skaityti toliau: „Ryto allegro“: kaip suaugę atrado 100 knygų vaikams?
Martynas Jankus – paskutinis Lietuvos aušrininkas
Prieš 71 metus, 1946-ųjų gegužės 23 dieną, Vokietijoje mirė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų Martynas Jankus. Prisiminkime šio žmogaus gyvenimą ir nuopelnus, už kuriuos jam buvo suteiktas Mažosios Lietuvos patriarcho titulas.
Skaityti toliau: Martynas Jankus – paskutinis Lietuvos aušrininkas
Skaityti toliau: Martynas Jankus – paskutinis Lietuvos aušrininkas
Tomas Venclova apie „Poezijos pavasarį“
„Mano amžius toks, kad laikas suvesti balansą – suvokti gyvenimo galutinę perspektyvą. Su tuo siejasi knygos pavadinimas“, – ištarė Tomas Venclova. „Poezijos pavasario“ laureatas vakar buvo apdovanotas Maironio premija.
Skaityti toliau: Tomas Venclova apie „Poezijos pavasarį“
Skaityti toliau: Tomas Venclova apie „Poezijos pavasarį“
Apklausa „Kaip sekasi lietuvių kalbai svetur?“
Atliekamas lietuvių, gyvenančių svetur, kalbų vartojimo (darbe, šeimoje, viešajame sektoriuje), nuostatų tyrimas, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginančios šeimos ir pan. Ieškome lietuvių, gyvenančių svetur daugiau nei 5 metus.
Skaityti toliau: Apklausa „Kaip sekasi lietuvių kalbai svetur?“
Dalia Grinkevičiūtė: „Pastačiau šiokį tokį paminklą Šiaurės aukoms“
Gegužės 28-ąją Daliai Grinkevičiūtei būtų sukakę 90 metų.
Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) „Lietuviai prie Laptevų jūros“ įtraukti į Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos seriją „XX a. lietuvių literatūros lobynas“, o knygos ištraukos yra ir Lietuvos mokyklų skaitiniuose. Bet ar žinome jos rankraščių istoriją, ar esame plačiau girdėję apie spalvingą jos asmenybę?
Skaityti toliau: Dalia Grinkevičiūtė: „Pastačiau šiokį tokį paminklą Šiaurės aukoms“