2017 metų vasarį šįsyk susiekime su poetu Kaziu Bradūnu. Su jo šimtmečiu. Gimė 1917 metų vasario 11 dieną Kiršuose.
1990-ais, kai po pasitraukimo iš Lietuvos (1944) jis vėl ją galėjo pamatyti, lydėjau Bradūnus kelionėje į pajūrį ir kitas vietas. „Tu tik žiūrėk, Jurgi, kiek sveikų sodybų žemaičiai tebeturi.“
Skaityti toliau: Valentinas Sventickas. Vasaris su Kaziu Bradūnu
Mėnuo: gegužės 2017
Lietuvos moksleivių kūrybos vakaras „Esam“
Maloniai kviečiame visus besidominčius į antrąsyk rengiamą talentingų Lietuvos moksleivių kūrybos vakarą „Esam“. Pasitikime, išgirskime jauniausius kuriančius žmones. Palaikykime juos.
Skaityti toliau: Lietuvos moksleivių kūrybos vakaras „Esam“
Giedrė Liutkevičiūtė. Karas ir taika kalboje
Kalba ir žodžiai yra galinga priemonė, veikianti mūsų pasaulio matymą, suvokimą ir kūrimą. Mokslininkai atranda, kad ryšys tarp kalbos ir jutiminių sistemų yra gilesnis, nei įprasta manyti. Anot G. Lupyano, kai pateikiamas vaizdas, išgirdę žodį „moliūgas“ tikimės pamatyti kažką, kas primins moliūgo formą, nes ši informacija staiga tampa prasminga ir padeda suvokti.
Skaityti toliau: Giedrė Liutkevičiūtė. Karas ir taika kalboje
Tomas Venclova: „Didelis yra tas, kuris nelaiko savęs mažu“
Į Lietuvą atvyksta vienas garsiausių lietuvių poetų ir mąstytojų Tomas Venclova. Jam, kaip „Poezijos pavasario“ laureatui, Kaune bus įteikta Maironio premija. Ta proga – interviu, kurį Ramūnas Gerbutavičius darė prieš porą metų.
Skaityti toliau: Tomas Venclova: „Didelis yra tas, kuris nelaiko savęs mažu“
Skaityti toliau: Tomas Venclova: „Didelis yra tas, kuris nelaiko savęs mažu“
Kvietimas. Diskusija „Humanitarinių mokslų ir studijų kuriama pridėtinė vertė“
Maloniai kviečiame Jus 2017 m. gegužės 24 d., trečiadienį, 13 val. dalyvauti diskusijoje „Humanitarinių mokslų ir studijų kuriama pridėtinė vertė“, kurią rengia Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuras.
Skaityti toliau: Kvietimas. Diskusija „Humanitarinių mokslų ir studijų kuriama pridėtinė vertė“
Jurgita Žana Raškevičiūtė. Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis: partizano sąmonės formavimosi dokumentas
Autorei Jurgitai Žanai Raškevičiūtei maloniai sutikus, skelbiame jos straipsnį apie partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštį. Imtis šio straipsnio autorę paskatino savitai susiklosčiusios skaitymo aplinkybės. 2012 metais pasirodė Onos Vaičiulytės-Romančuk į lenkų kalbą išverstas partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko (1925–1950) dienoraštis. Šio Lietuvoje populiaraus (iki šiol pasirodė penketas leidimų) vieno iš svarbesnių partizanų tekstų vertimas buvo akstinas įtraukti dienoraštį į XX a. lietuvių literatūros kursą, skaitomą Varšuvos universiteto baltistams. Tekstas nagrinėjamas ir lietuvių kalbos pamokose.
Skaityti toliau: Jurgita Žana Raškevičiūtė. Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis: partizano sąmonės formavimosi dokumentas
LRT laida „Lietuva mūsų lūpose“ apie partizaną Lionginą Baliukevičių-Dzūką
Gegužės 20 d. LRT Kultūros kanalo laidoje „Lietuva mūsų lūpose“ (ved. Antanas Smetona) istorikas dr. Darius Juodis, mokytoja lituanistė Dainora Eigminienė dalinosi mintimis apie partizaną Lionginą Baliukevičių-Dzūką.
Skaityti toliau: LRT laida „Lietuva mūsų lūpose“ apie partizaną Lionginą Baliukevičių-Dzūką
VLKK pritaria nelietuviškoms raidėms pagrindiniame paso puslapyje
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pirmadienį apsvarsčiusi alternatyvius įstatymų projektus dėl nelietuviškų raidžių rašybos asmens dokumentuose siūlo originalią pavardžių rašybą leisti pagrindiniame puslapyje.
Skaityti toliau: VLKK pritaria nelietuviškoms raidėms pagrindiniame paso puslapyje
Skaityti toliau: VLKK pritaria nelietuviškoms raidėms pagrindiniame paso puslapyje
Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. „Šlėktos liga – pavojinga gyvybei“
2017-ieji paskelbti pačiu lietuviškiausiu vadinamo didžio Lietuvos poeto Kazio Bradūno metais. Apie tai, kaip juos švęsime, kalbamės su poeto dukra, žinoma antropologe ir etnologe Elena Bradūnaite-Aglinskiene, sakančia, jog minėdami K.Bradūną negalime neakcentuoti ir svarbiausiąja jo laikytos vertybės – lietuvybės, kuriai šiandien gresia mirtinas pavojus.
Skaityti toliau: Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. „Šlėktos liga – pavojinga gyvybei“
Vytautas Rinkevičius. Baltų kalbų likimai
Pasaulyje yra apie septynis tūkstančius kalbų. Lietuvių kalba laikoma archajiškiausia iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Kas vienija baltų kalbas? Kas mes – baltai ar aisčiai? Kodėl prūsų kalba išnyko? Kaip ji atkuriama? Laidoje kalbos istoriko, poligloto dr. Vytauto Rinkevičiaus įžvalgos apie baltų kalbų likimus.
Skaityti toliau: Vytautas Rinkevičius. Baltų kalbų likimai