birželio, 2017 | Lituanistų sambūris

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 piliakalnių

Šiemet, liepos 6-ąją, 21 val. minint Lietuvos piliakalnių metus „Tautiška giesmė“ bus giedama net nuo 100 piliakalnių įvairiose mūsų valstybės vietose.
Skaityti toliau: Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 piliakalnių

Algirdui Juliui Greimui – 100. Ką reiškia būti drauge lietuviu ir prancūzu

Pokalbis Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centre 2017 sausio 20 ir sausio 31 d.* Pokalbyje dalyvauja KĘSTUTIS NASTOPKA, ERICAS LANDOWSKIS, ARŪNAS SVERDIOLAS, LORETA MAČIANSKAITĖ IR SAULIUS ŽUKAS
Skaityti toliau: Algirdui Juliui Greimui – 100. Ką reiškia būti drauge lietuviu ir prancūzu

Donatas Puslys. Czesławo Miłoszo liudijimas šiandienai

Birželio 30 dieną minime poeto, Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo gimimo dieną. Poeto kūryba yra paskata vis iš naujo grįžti prie esminių mūsų laikmečio iššūkių, problemų, permąstyti šiandienos kelius.
Skaityti toliau: Donatas Puslys. Czesławo Miłoszo liudijimas šiandienai

Rašytojas Grigorijus Kanovičius: literatūra silpsta

„Jei literatūra nebus tarpininkė tarp žmonių, ji bus niekam nereikalinga“, – sako rašytojas Grigorijus Kanovičius. Neseniai jo vardo pirmoji kasmetė literatūros premija už romaną „Vyno kopija“ Jonavos viešojoje bibliotekoje įteikta rašytojui, poetui, eseistui, „Kauno dienos“ bendradarbiui Kęstučiui Navakui.
Skaityti toliau: Rašytojas Grigorijus Kanovičius: literatūra silpsta

Prof. Sigutės Radzevičienės paskaita

Siūlome paklausyti prof. Sigutės Radzevičienės paskaitos „Lietuviai kitapus Baltijos: Ignas Šeinius ir Švedijos Karališkojo archyvo slėpiniai“.
Skaityti toliau: Prof. Sigutės Radzevičienės paskaita

Kotryna Petraitytė. Stebuklas tam, kad taptum žmogumi

Keista, dažnam galbūt net įžeidu sulaukti pastabos, kad mūsų racionalius ir tvirtus pažiūrius į gyvenimą gali praturtinti pati iš pažiūros paprasčiausia, žaismingiausia literatūros forma – pasaka. Meno forma, kurioje besąlygiškai atsiduodama vaizduotei, vaikui ir suaugusiajam sužadina instinktą kurti laimingą bei sąžiningą gyvenimą.
Skaityti toliau: Kotryna Petraitytė. Stebuklas tam, kad taptum žmogumi

Vasaros skaitiniai. Mokslininkai pateikia vis įdomesnių pavyzdžių, kaip žodžiai veikia kūną

Žodžiai turi milžinišką įtaką mūsų mintims, savivertei ir netgi savijautai. Tad, jei bent dalį dėmesio, kurį skiriame savo išvaizdai, karjerai ar namų ruošai, skirtume savo žodynui, netrukus pasijustume gerokai laimingesni. Skaityti toliau:

Valdas Adamkus: „Darėm tai, ką diktavo mūsų protas ir jausmai“

Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta 2017 metų birželio 23 dieną, pradedant federacijos „Santara-Šviesa“ 60-ąjį suvažiavimą.
Skaityti toliau:

Filosofui Algiui Mickūnui įteiktas apdovanojimas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Birželio 23 d. filosofui, žymiam išeivijos kultūros ir visuomenės veikėjui Algiui Mickūnui už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už bendruomeniškumo stiprinimą, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos aukščiausias apdovanojimas garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Garbingą apdovanojimą Algiui Mickūnui įteikė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė Alantoje (Molėtų rajonas) vykstančio 60-ojo „Santaros-Šviesos“ suvažiavimo metu.
Nuoširdžiausiai sveikiname!
Skaityti toliau: Filosofui Algiui Mickūnui įteiktas apdovanojimas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Emigrantų kalba – tarsi baudžiauninko sindromo įrodymas

Dėl makaronizmų baimintis neverta, nes svetima leksika kalbos tikrai negriauna, LRT KLASIKAI sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojas dr. Audrius Valotka. Tačiau, kaip teigia jis, tarp lietuvių emigrantų vyrauja baudžiauninko sindromas – anglų kalbos statusas laikomas aukštesniu, todėl itin daug angliškų žodžių vartojantys mano, kad pasikeis ir jų socialinis statusas.
Skaityti toliau: Emigrantų kalba – tarsi baudžiauninko sindromo įrodymas