Algimantas Černiauskas. Zervynos, šilas ir Aputis

1990 metais Subartonių kaime man teko matyti pirmuosius Onos Aldonos Krėvaitės-Mošinskienės žingsnius, po daugelio dešimčių metų grįžus į tėviškę. Profesorius Albertas Zalatorius, lydintis ją kelionėje ir neatsitraukiantis nė per žingsnį, išmintingai žengė į šalį ir paliko ją vieną ant tėviškės tako. Viešnia tarsi pasimetė, praradusi kelionės atramą, ir sustingo nerimastingame laukime…
Skaityti toliau: Algimantas Černiauskas. Zervynos, šilas ir Aputis

Aurys Šilinga. Poezija ir matematika: palyginti nepalyginama?

„Šiemet baigiau mokyklą. Dukart iš eilės Lietuvos mokinių fizikos olimpiadoje užėmiau III vietą, o Vilniuje – I. Nuo 2017-ųjų rudens studijuosiu fiziką Glazgo universitete. Mano hobiai – fizika, programavimas, inžinerija. Poezija man galvosūkis, kuriuo galiu užsiimti, kai prieš tai išvardytiems dalykams esu pernelyg pavargęs.“ (Aurys Šilinga)
Skaityti toliau: Aurys Šilinga. Poezija ir matematika: palyginti nepalyginama?

Iš JAV į Uteną atvežta urna su Alfonso Nykos-Niliūno palaikais

Jau ne kartą buvo rašyta, jog žymus poetas, vertėjas, literatūros kritikas, Nacionalinės premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikra pavardė – Čipkus) gimė 1919 metų liepos 15 dieną Nemeikščiuose (Utenos sen.). Ilgą laiką gyveno Baltimorėje (JAV). Mirė 2015 metų sausio 20 dieną.
Skaityti toliau: Iš JAV į Uteną atvežta urna su Alfonso Nykos-Niliūno palaikais

Netektis. Eglė Patiejūnienė (1964 – 2017)

2017 m. liepos 20 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė žinoma senosios Lietuvos literatūros tyrėja ir vertėja, knygų, straipsnių, vadovėlių, populiarinimo tekstų autorė humanitarinių mokslų daktarė Eglė Patiejūnienė. Ji buvo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos edukologijos universiteto ir Vilniaus universiteto docentė.
Skaityti toliau: Netektis. Eglė Patiejūnienė (1964 – 2017)

Jolita Linkevičiūtė. „Tai labai paprasta…“ (Algirdas Julius Greimas)

Semiotikos mokslo pasaulyje gyvuoja mitas apie du Greimus: esą vienas Greimas domėjosi vien tekstais ir sakė, kad „be teksto nėra išganymo“, o kitas Greimas gyvenimo pabaigoje atkreipė dėmesį į patį gyvenimą, ėmėsi nagrinėti juslinį žmogaus santykį su daiktais. Erico Landowskio interpretacija yra kitokia, anot jo, nėra dviejų Greimų, yra vienas, bet susidvejinęs ar daugybiškas Greimas, ir šis dvejopumas skiriasi samprotavimo prielaidomis ir būdais.
Skaityti toliau: Jolita Linkevičiūtė. „Tai labai paprasta…“ (Algirdas Julius Greimas)

Lietuvių mokslininkas „Katekizme“ atrado dar vieną Martyno Mažvydo mįslę

Senosios lietuvių literatūros tyrinėtojas Mintautas Čiurinskas užminė „Da Vinčio kodui“ prilygstančią mįslę: ar galėjo pirmosios knygos autorius Martynas Mažvydas pagrasinti tuomečiam Lietuvos valdovui Žygimantui Augustui? Tokią detektyvinę šaradą mokslininkas perskaitė „Katekizmo“ titulinio lapo kitoje pusėje lotynų kalba parašytame ketureilyje.

Skaityti toliau: Lietuvių mokslininkas „Katekizme“ atrado dar vieną Martyno Mažvydo mįslę