Apeliacinės komisijos vertintoja: Naujokės vertintojos dienoraštis, arba Apie kelias brandos egzaminų legendas

Mokykloje nedirbu, su abitūros egzaminais daug reikalų turėti anksčiau neteko, tad pakviesta būti konsultante valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino apeliacinėje komisijoje susijaudinusi skubu į savo pirmąją akistatą su tais (tikriausiai, tomis) „bukapročiais“ iš NEC, kurie smukdo, žlugdo abiturientus, o įvertinę vaikus neigiamais balais džiūgauja išlieję pagiežą ir užmaskavę savo pačių nepilnavertiškumo kompleksą.
Skaityti toliau: Apeliacinės komisijos vertintoja: Naujokės vertintojos dienoraštis, arba Apie kelias brandos egzaminų legendas

Pranas Kniūkšta. Inžinerinė kalbos nepriežiūros ideologija

Keisti dalykai dedasi – 2017 metai paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais ir tuo pat metu pasirodė knyga, kurios autoriai skelbia, kad „tokios kalbos priežiūros, kuri Lietuvoje kultivuojama <…>, nebereikia“. Taigi nebereikia ir kalbos ugdymo, kurio neatskiriama dalis yra ir kalbos kultūra.
Skaityti toliau: Pranas Kniūkšta. Inžinerinė kalbos nepriežiūros ideologija

Czesławo Miłoszo sekretorė Agnieszka Kosińska: dirbau su mūsų laikų Mickiewicziumi

Rosita Garškaitė kalbino Czesławo Miłoszo sekretorę: „Agnieszkos Kosińskos (Agnieškos Kosinskos) laukiu amerikiečių knygyne-kavinėje Krokuvoje, visai netoli senamiesčio. Vos susipažinus užsimenu, kad neseniai lankiausi Šeteniuose, imame kalbėti apie tai, ar upės turi sielą.“
Skaityti toliau: Czesławo Miłoszo sekretorė Agnieszka Kosińska: dirbau su mūsų laikų Mickiewicziumi

Kęstutis Kasparavičius: „Rimtumas dažniausiai yra kenksmingas dalykas“

Vaikų mylimam rašytojui ir dailininkui Kęstučiui Kasparavičiui per gyvenimą buvo užduota be galo daug klausimų. Ir visi jie dažniausiai būdavo panašūs. Todėl šiandien su rašytoju kalbamės apie ne visai rimtus dalykus. Juk ir jo istorijos kartais tokios – rimtai nerimtos…
Skaityti toliau: Kęstutis Kasparavičius: „Rimtumas dažniausiai yra kenksmingas dalykas“

Rašytoja Kristina Gudonytė: paauglystė vis dar yra mumyse

Jau keletą metų netyla diskusijos apie paauglių literatūrą ir jos būklę Lietuvoje. Viešai skųstasi, kad paauglių literatūrai mūsų šalyje nėra skiriama pakankamai dėmesio, o geri autoriai retai renkasi rašyti knygas būtent jiems. Šiuo metu vis dažniau pasidžiaugiama, kad paaugliška literatūra Lietuvoje atsigavo ir kasmet išleidžiama vis daugiau knygų būtent šiai amžiaus grupei, tačiau temų diskusijoms nemąžta. Ar Lietuvos jaunuoliams knygos vis dar yra įdomios ir svarbios? Ką apskritai reiškia rašyti šiai amžiaus grupei?Apie tai – pokalbis su populiarių knygų paaugliams autore, Vaikų literatūros premijos ir Metų knygos paaugliams laureate Kristina Gudonyte.
Skaityti toliau: Rašytoja Kristina Gudonytė: paauglystė vis dar yra mumyse

Juditai Vaičiūnaitei – 80

Šiandien Juditai Vaičiūnaitei, kuri dažnai vadinama miesto ir meilės poete, būtų sukakę 80. Jai meilė – tai ir begalinis laukimas, ištikimybė, ir pražūtingas nusivylimas… Poetei nebuvo nieko gražesnio už kasdienybę: „ji man yra pati gyvenimo poezija, o ne šventė ar kažkokie ypatingi plunksnos verti objektai. /…/ Labai branginu ir gerbiu patį gyvenimą, buvimą, tegu menkiausią, proziškiausią…“
Prisiminkime, paskaitykime.
Skaityti toliau: Juditai Vaičiūnaitei – 80

Eidmantė Kalašinskaitė. Pauzė skaitomoje kalboje

Gavome VDU būsimos ketvirto kurso lietuvių filologijos studentės Eidmantės Kalašinskaitės laišką. Ji rašo: „Pavasarį, rašydama kursinį darbą, atlikau tyrimą apie pauzes skaitomoje lietuvių kalboje. Dabar pagal tyrimo rezultatus parengiau straipsnį ir pamaniau, kad galbūt Jūs galėtumėte jį publikuoti? Autorė studijuoja lietuvių filologiją ir leidybą Vytauto Didžiojo universitete, darbui vadovavo prof. dr. Asta Kazlauskienė.
Skaityti toliau: Eidmantė Kalašinskaitė. Pauzė skaitomoje kalboje

Dainora Pociūtė-Abukevičienė: Nepažinę Lenkijos niekuomet iš tikrųjų nesuprasime Lietuvos

Vilniaus universiteto senato pirmininkė, Filologijos fakulteto profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė novatoriškais ir įvairiakrypčiais lietuvių kultūros bei literatūros tyrimais siekia suprasti modernią lietuviškąją tapatybę. Būtent todėl neseniai monografiją „Nematomos tikrovės šviesa: reformacijos Lietuvoje asmenybės ir idėjos“ pristačiusią profesorę pakalbinome apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinius istorinius saitus, lenkų kalbos padėtį dabartinėje Lietuvoje ir polonistikos tyrimų svarbą.
Skaityti toliau: Dainora Pociūtė-Abukevičienė: Nepažinę Lenkijos niekuomet iš tikrųjų nesuprasime Lietuvos