Mėnuo: rugpjūčio 2017
Ačiū mokytojams, kuriantiems ateities Lietuvą
„Ačiū mokytojams, kuriantiems ateities Lietuvą“ jungiasi prie pilietinės iniciatyvos „Ačiū, Lietuva!“ Mokslo ir žinių dienos proga kultūros, mokslo, švietimo lyderiai dėkoja savo mokytojams.
Skaityti toliau: Ačiū mokytojams, kuriantiems ateities Lietuvą
Rasa Pakalkienė. „Gandragalviai? Baikit, nemanau! Verygmetis“
Skaityti toliau: Rasa Pakalkienė. „Gandragalviai? Baikit, nemanau! Verygmetis“
Konferencija „Mažosios Lietuvos kultūra lietuvių kalbos ir literatūros programoje“
Mielieji „Lituanistų sambūrio“ nariai, maloniai kviečiame registruotis ir aktyviai dalyvauti konferencijoje „Mažosios Lietuvos kultūra lietuvių kalbos ir literatūros programoje“. Kaip žinome iš „Lituanistų sambūrio“ planų, ši konferencija labai laukta, seniai planuota ir skirta lietuvių kalbos mokytojams.
Skaityti toliau: Konferencija „Mažosios Lietuvos kultūra lietuvių kalbos ir literatūros programoje“
Žmogus gyvas, kol prisimena tai, ko neturi pamiršti. Kvietimas atminti Holokausto aukas
Rugsėjo 23 dieną minėsime Vilniaus didžiojo geto sunaikinimo metines. Ši skaudi data kiekvienais metais paskatina mus atsigręžti ir apmąstyti tuos tragiškus laikus, kai Holokausto metu buvo praktiškai sunaikinta Lietuvos žydų bendruomenė. Šiemet grupė kultūros veikėjų kviečia visos Lietuvos piliečius paminėti Holokausto Lietuvoje aukas aplankant arčiausiai jūsų gyvenamosios vietos esančią žydų žudynių vietą. Visą šių vietų sąrašą galima rasti čia (už pagalbą nuoširdžiai dėkojame Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui). Dalinamės laišku-kvietimu ir kviečiame jį pasirašyti siunčiant savo vardą bei pavardę adresu donatas@bernardinai.lt. Taip pat visus kviečiame jungtis prie socialinio tinklo „Facebook“ grupės „Vardai“, kurioje bus paskelbta detalesnė informacija apie Holokausto aukų paminėjimą rugsėjo 23 dieną.
Skaityti toliau: Žmogus gyvas, kol prisimena tai, ko neturi pamiršti. Kvietimas atminti Holokausto aukas
Antanas Šimkus: „Einant ir bėgant „Metams“, po sekundę, minutę, valandą, dieną…“
„Man gera jausti, kad iki manęs čia dirbo gausybė nuostabių žmonių, rašytojų, poetų, literatūros kritikų. Ir visi jie kūrė tą literatūros istoriją, kurios neatsiejama dalimi yra „Metų“ žurnalas“ – sako poetas Antanas Šimkus, prieš dvejus metus tapęs vyriausiuoju literatūros žurnalo „Metai“ redaktoriumi.
Skaityti toliau: Antanas Šimkus: „Einant ir bėgant „Metams“, po sekundę, minutę, valandą, dieną…“
„Literatūros akiračiai“ svečiuojasi literatų forume „Šiaurės vasara“
Skaityti toliau: „Literatūros akiračiai“ svečiuojasi literatų forume „Šiaurės vasara“
Rosita Garškaitė. Dingę žmonės, dingę balsai. Pokalbis su A. Halberstadt
„Itališkas mano jaunystės miestas, per klaidą pastatytas šiaurėje./ Dingusio gyvenimo Atlantida,/ nostalgijos indas, pasiglemžtas bangos.“ Tai eilutės iš Annos Halberstadt eilėraščio „Vilnius“. Gimusi ir užaugusi Holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje ji paliko Vilnių sulaukusi aštuoniolikos. Maskvoje studijavo psichologiją, vėliau emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, kur gyvena iki šiol.
Skaityti toliau: Rosita Garškaitė. Dingę žmonės, dingę balsai. Pokalbis su A. Halberstadt
Kazys Bradūnas. „Mylima Kazyt“
Suvalkiečiai Kazimiera Podolskytė (iš Keturvalakių) ir Kazys Bradūnas (iš Kiršų) susitiko studijų metais Vilniuje, literatūros paskaitose. 1943 metais per šv. Kazimierą K. Bradūnas mylimajai pasipiršo. Pora susituokė Vilkaviškio katedroje tų pačių metų rugsėjo 25 d. ir drauge priėmė istorinių įvykių nulemtus gyvenimo išbandymus: nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgo į Vokietiją, vėliau gyveno Amerikoje. Užaugino tris vaikus, kartu dalyvavo ateitininkų veikloje, Kazimiera vyrui talkino kūryboje ir leidžiant kultūrinę spaudą. Pirmąjį poezijos rinkinį „Pėdos arimuos“ (1944) K. Bradūnas dedikavo žmonai, kuri mintinai mokėjo beveik visus vyro parašytus eilėraščius, taip pat ir viso gyvenimo kūrybos rinktinę „Sutelktinė“ (2001). 1992-aisiais Bradūnai grįžo į Lietuvą ir iki gyvenimo pabaigos gyveno Vilniuje.
Skaityti toliau: Kazys Bradūnas. „Mylima Kazyt“
Inga Glebova. Įkalbinėjantys paskaityti: A. J. Greimo essai
Algirdo Juliaus Greimo šimtmetį primenantis vaizdo klipas, kartkartėmis įsiterpiantis tarp žinių ir kokios nors aktualijų laidos, leidžia vienam garsiausių pasaulio semiotikų greitai pasisakyti apie „beprasmingą gyvenimą“ ir tokiu būdu bent trumpam užsiimti tuo, ką jis visuomet mėgdavo – bandymais prasmės paieškomis sudominti žmones, kurie visiškai tam nenusiteikę.
Skaityti toliau: Inga Glebova. Įkalbinėjantys paskaityti: A. J. Greimo essai