Ilona Ežerinytė. Apie tyliuosius įvykius (Pasisakymas priėmus 2016 m. Prano Mašioto premiją)

2004-ųjų Vilniaus knygų mugėje per susitikimą su skaitytojais kažkas paklausė italų rašytojo Alessandro Baricco, kas tai yra kūryba, ir jis papasakojo tokią istoriją. Kartą nusivežė sūnų į vieną Romos baziliką, kad parodytų jos didybę ir grožį, puikius vitražus ir grindų mozaikas, bet vaikas, užuot dairęsis po visas tas grožybes, vis tampė tėtį už rankovės – maždaug, pažiūrėk, pažiūrėk čia, – ir tėvas galiausiai pažvelgė, kur rodė vaikas… Ant grindų, puikiųjų mozaikinių grindų, menančių praeitus šimtmečius, ropojo mažas žalias vabaliukas. „Tai ir yra kūryba, – atsakė tada rašytojas. – Pastebėti tai, ko nemato kiti.“
Skaityti toliau: Ilona Ežerinytė. Apie tyliuosius įvykius (Pasisakymas priėmus 2016 m. Prano Mašioto premiją)

Aldona Ruseckaitė. Maironis iki šiol neskelbtuose laiškuose rašė ir apie netikėtus pomėgius

„Jono Mačiulio-Maironio – prelato, poeto, profesoriaus, rektoriaus – laiškų, susijusių su jo veikla ir bičiulystėmis, yra išlikę gana nedaug“, – Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštyje „Metai“ (2017 Nr. 8–9 (rugpjūtis-rugsėjis)) rašo Aldona Ruseckaitė.
Skaityti toliau: Aldona Ruseckaitė. Maironis iki šiol neskelbtuose laiškuose rašė ir apie netikėtus pomėgius

Violeta Juodelienė. Ar XXI a. vaikai – tikrai beraščiai?

Į klausimą „Ar XXI a. vaikai – tikrai beraščiai?“ unikaliam projektui vadovaujanti dr. L.Vaicekauskienė atsakytų abejone. Jos tyrėjų komandos tikslas – rasti argumentų, kurie patvirtintų arba paneigtų paplitusią nuomonę, esą šiuolaikinis jaunimas yra mažiau raštingas nei tėvai ir seneliai.
Skaityti toliau: Violeta Juodelienė. Ar XXI a. vaikai – tikrai beraščiai?

Aistė Vilimė. Mūsų istorija Kazio Bradūno rinkinyje „Pokalbiai su karalium“

Rūpestis išsaugoti lietuvišką kūrybinį žodį, įtraukęs K. Bradūną į tautinę kultūrinę veiklą išeivijoje, ir nemažas pluoštas tautinės poezijos atskleidžia, kad poeto santykis su Lietuva, tauta ir jos istorija visą laiką buvęs labai glaudus.
Skaityti toliau: Aistė Vilimė. Mūsų istorija Kazio Bradūno rinkinyje „Pokalbiai su karalium“

Siūloma atnaujinti lietuvių kalbos mokymo pasiekimų vertinimo kriterijus

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į viešojoje erdvėje vykstančias diskusijas dėl lietuvių kalbos mokymo ir valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino (toliau – VBE) vertinimo, kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl informacijos apie VBE vertinimo instrukcijos ir baigiamųjų darbų kalbos vertinimo aprašo atnaujinimo.
Skaityti toliau: Siūloma atnaujinti lietuvių kalbos mokymo pasiekimų vertinimo kriterijus

Kaip skaityti pasakas vaikams, kad jos būtų naudingos

Skaityti vaikams pasakas naudinga, tačiau šiandien susiduriama su problema – dideliu skubėjimu. Žmonės, skaitydami knygas, ne lavina protą, o vartoja informaciją, LRT RADIJUI sako leidyklos „Nieko rimto“ vadovas Arvydas Vereckis. Anot jo, nors kai kurios lietuvių liaudies pasakos žiaurios, ten užkoduota išmintis ir žinutė, kurią reikia atskleisti.
Skaityti toliau: Kaip skaityti pasakas vaikams, kad jos būtų naudingos

„W“ leistų užsieniečių sutuoktiniams, bet ne Lietuvos lenkams

Seime registruotas dar vienas vardų ir pavardžių rašybos variantas, jis nelietuviškais rašmenimis pavardę pagrindiniame paso puslapyje leistų rašyti užsieniečio sutuoktinio pavardę įgijusiems asmenims bei tokių šeimų vaikams, o vietos lenkams originali rašyba būtų leidžiama tik papildomame paso puslapyje.
Skaityti toliau: „W“ leistų užsieniečių sutuoktiniams, bet ne Lietuvos lenkams

Kontekstai. Lietuvos laisvės lygos „Moralinis ultimatumas TSRS vyriausybei“

1979 m. rugpjūtį, artėjant Vokietijos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. rugpjūčio 23 d. slaptųjų susitarimų (Molotovo-Ribbentropo pakto) pasirašymo 40-osioms metines, pogrindinė Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo organizacija – Lietuvos laisvės lyga paskelbė „Moralinį ultimatumą TSRS vyriausybei“. Tai buvo itin svarbus politinis pareiškimas, kuriame išreikštas tautos siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę, griežtai pareikalauta paskelbti Molotovo-Ribbentropo susitarimus ir panaikinti jų padarinius – Lietuvos okupaciją.
Skaityti toliau: Kontekstai. Lietuvos laisvės lygos „Moralinis ultimatumas TSRS vyriausybei“

Irena Petraitienė. Motiejaus Valančiaus veikalas „Žemaičių vyskupystė“ – tikra XIX a. sensacija

Sukanka 170 m., kai 1847-aisiais Varnių kunigų seminarijos rektorius kun. Motiejus Valančius (vyskupas) parašė pirmą lietuvišką istoriografinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“, įrodydamas, kad ir lietuvių kalba gali būti mokslo kalba.
Skaityti toliau: Irena Petraitienė. Motiejaus Valančiaus veikalas „Žemaičių vyskupystė“ – tikra XIX a. sensacija

Regina Koženiauskienė. Vieversio giesmės. J. Čečioto rankraščio „Pieśni Wieśniaka“ intriga

Jonas Čečiotas (1796 06 24 Malušicai prie Naugarduko –1847 08 11 Druskininkai) – LDK bajorų sūnus, gilios pilietinės savivokos poetas, visuomeninių, patriotinių, istorinių giesmelių apie senovės lietuvius kūrėjas, mokęsis karaliaus Mindaugo mieste Naugarduke, studijavęs VU, dalyvavęs Filomatų ir filaretų draugijoje, patyręs rusų valdžios persekiojimą ir tremtį. Lietuvoje jo kaip poeto vardas ilgai buvo užmirštas. Tiesa, buvo minimas tik kaip geriausias Adomo Mickevičiaus bičiulis nuo mokyklos dienų, tarsi be didžiojo Adomo paramos nebūtų galėjęs alsuoti, o be jo parankės – savarankiškai vaikščioti. Tik praėjus 150 metų nuo mirties, autorius pradėjo vaduotis iš A. Mickevičiaus šešėlio.
Skaityti toliau: Regina Koženiauskienė. Vieversio giesmės. J. Čečioto rankraščio „Pieśni Wieśniaka“ intriga