Mėnuo: spalio 2017

Reformacijai 500

Nors Reformacija buvo ilgokai trukęs sudėtingas procesas, lemiamu momentu, žyminčiu Liuterio reformos pradžią, tradiciškai laikoma 1517 m. spalio 31 d.
1517 m. spalio 31 d. Martinas Liuteris (Martin Luther, 1483–1546) Vitenberge paskelbė savo 95 tezes, kurias kvietė apsvarstyti „iš meilės tiesai ir noro ją išsiaiškinti“. Ši data simboliškai ir yra laikoma reformacijos pradžia.
Skaityti toliau: Reformacijai 500

Skelbiamas lituanistinių leidinių leidybos konkursas

Valstybinė lietuvių kalbos komisija skelbia viešąjį konkursą vykdyti Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų programos, patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. N-1 (118), 7 uždavinio „Užtikrinti Programos tyrimų rezultatų sklaidą“ priemones:
01.07.02 Rengti ir leisti aktualius lietuvių kalbos tyrimų leidinius,
01.07.04 Rengti ir leisti mokslo populiarinimo ir mokomuosius leidinius.
Skaityti toliau: Skelbiamas lituanistinių leidinių leidybos konkursas

Įvyko konferencija „Vincas Krėvės Nepriklausomybės priešaušryje“

2017 m. spalio 27 dieną, penktadienį, Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazijoje (Seinų g. 10, Merkinė) vyko respublikinė konferencija lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams „Vincas Krėvės Nepriklausomybės priešaušryje“, skirta rašytojo 135-osioms gimimo metinėms paminėti.
Skaityti toliau: Įvyko konferencija „Vincas Krėvės Nepriklausomybės priešaušryje“

Rimvydas Stankevičius. VU Filologijos fakultete nebelieka lituanistikos?

Rugsėjo pabaigoje, profesorės Viktorijos Daujotytės kūrybinio vakaro metu, pilnutėlę Lietuvos rašytojų sąjungos klubo salę ūmai apskriejo šiurpi, gluminanti, kiekvieno lietuvio širdį įskaudinanti žinia: Vilniaus Universtiteto Filologijos fakultete nuo šiol nebeliks Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros katedrų; naujieji, šias ir daugelį kitų katedrų „prariję“, struktūriniai dariniai bus pavadinti Baltijos kalbų ir kultūrų institutu bei Literatūros ir kultūros tyrimų institutu.
Skaityti toliau: Rimvydas Stankevičius. VU Filologijos fakultete nebelieka lituanistikos?

Aidas Marčėnas: „Poezijos visada yra tiek, kiek tuo laiku reikia“

Aidas Marčėnas jau tris dešimtmečius yra vienas ryškiausių ir įtakingiausių Lietuvos poetų. Nacionalinės kultūros ir meno premijos, Poezijos pavasario, Jotvingių, Jono Aisčio premijų laureatas išlieka tykus ir ramus kultūros pasaulio ir kasdienybės gyventojas, pabrėžiantis, kad ne jis valdo žodį, o žodžiai, poezija valdo jį.
Skaityti toliau: Aidas Marčėnas: „Poezijos visada yra tiek, kiek tuo laiku reikia“

Archyvai. Vėlinių minėjimai 1955–1958 m. Vilniuje ir Kaune

Lietuvoje nuo seno buvo minimos Vėlinės – mirusiųjų pagerbimo šventė, kurios tradicijos glaudžiai siejosi su lietuvių papročiais ir tikėjimu. Sovietinėje Lietuvoje Vėlinės buvo uždraustos, bet žmonių švęstos kaip religinė ir tautinė šventė. XX a. 6-ojo dešimtmečio viduryje plečiantis neginkluotai antisovietinei rezistencijai, Vėlinių minėjimai įgijo politinį pobūdį, tapo patriotinių jausmų ir pilietinio nepaklusnumo sovietų valdžiai išraiška.
Skaityti toliau: Archyvai. Vėlinių minėjimai 1955–1958 m. Vilniuje ir Kaune

Apie laiką, viltį ir poeziją: pokalbis su Tomu Venclova

2017 m. rugsėjo 11-ąją poetas, vertėjas, publicistas, profesorius Tomas Venclova šventė 80-mečio sukaktį. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko diskusija „Apie laiką, viltį ir poeziją“, kurioje jubiliatas kalbėjosi su renginį moderavusiu kultūros istoriku Aurimu Švedu, literatūros kritike Virginija Cibarauske, žurnalistu Pauliumi Gritėnu, tinklalapio „Bernardinai.lt“ vyr. redaktoriumi Donatu Pusliu bei Literatūros ir tautosakos instituto doktorantu Sauliumi Vasiliausku. Publikuojame diskusijos fragmentą.
Skaityti toliau: Apie laiką, viltį ir poeziją: pokalbis su Tomu Venclova

Dalia Striogaitė. Meistro darbas. Petro Tarulio 120-osioms gimimo metinėms

Petro Tarulio (Juozo Petrėno) prozos istorinę vertę literatūrologas Albertas Zalatorius yra apibrėžęs kaip itin reikšmingą: prieškariu novelės prestižą laikė trys autoriai – Vincas Krėvė, Jurgis Savickis, Petras Tarulis; jie stipriai sugestijavo lietuvių novelistiką1. Du pastarieji – J. Savickis, P. Tarulis – modernizmo įtvirtintojai, esmingai keitę meno suvokimą ir santykį su skaitytoju, diegę modernią ekspresionizmo poetiką ir apskritai estetinį kitoniškumą.
Skaityti toliau: Dalia Striogaitė. Meistro darbas. Petro Tarulio 120-osioms gimimo metinėms