Naglis Kardelis. „Ar iš Lietuvos neišvarysime lietuviškumo dvasios?“ (IV)

Skelbiame paskutiniąją pokalbio su docentu Nagliu Kardeliu dalį (ankstesnės dalys: 2017-10-12; 2017-11-07; 2017-12-21). Apie pasaulėžiūrines kovas viešojoje erdvėje, nesusikalbėjimą, istorinių asmenybių kritiką bei šiuose procesuose savo ir kitų orumo sumenkėjimą filosofą kalbina Monika Morkūnaitė ir Vytautas Vyšniauskas.
Skaityti toliau: Naglis Kardelis. „Ar iš Lietuvos neišvarysime lietuviškumo dvasios?“ (IV)

Motiejus Strijkovskis apie Vytį

„Šlovinga Lietuva, dorybingos narsos dėka tu iškėlei savo herbą virš visų valstybių. Nesuklydo jį pasirinkęs visų drąsiausias Mindaugas, nes herbas tikrai riteriškas: ginkluotas Vyras ant žirgo, lygus su Grifais ir Ereliais, yra riterijai tinkamas. Nuogu kalaviju užsimojęs, užtikrintai kaunasi, šalmas dengia jo galvą, rankoje – skydas su kryžiumi. Kryžius jį saugo, nes kryžiumi paženklintas skydas visada yra mūras, ginantis nuo turkų ir totorių – tai žino kiekvienas. Ir nuo lijundros jis apsaugo.
Skaityti toliau: Motiejus Strijkovskis apie Vytį

Paroda „Poeto Kazio Bradūno gyvenimo brydė. (1917–2009)“

Baigiantis Kazio Bradūno metams, dar galima aplankyti jam skirtą parodą „Poeto Kazio Bradūno gyvenimo brydė. (1917-2009)“. Paroda veikia VU bibliotekos Direkcijos koridoriuje (III a., Universiteto g. 3) iki 2018 m. sausio 12 d. Galima nusivesti ir mokinius.
Skaityti toliau: Paroda „Poeto Kazio Bradūno gyvenimo brydė. (1917–2009)“

Ramunė Sakalauskaitė. Justino Marcinkevičiaus šviesa ir tiesa

Naujųjų metų išvakarėse pasirodžiusi atsiminimų apie Justiną Marcinkevičių knyga tapo puiki dovana ne tik jo kūrybos mėgėjams, bet ir visiems, kuriems rūpi Lietuvos išsivadavimo kelias. Valentino Sventicko sudarytoje ir Lietuvos rašytojų sąjungos išleistoje knygoje „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“ gausu negirdėtų istorijų.
Skaityti toliau: Ramunė Sakalauskaitė. Justino Marcinkevičiaus šviesa ir tiesa

Loreta Žvironaitė-Udrienė apie vaikų skatinimą skaityti

Šiuolaikinį vaiką greičiau pamatysi palinkusį ties išmaniuoju telefonu, nei ties knyga. Neretai ir tėvai skundžiasi, kad sūnus ar dukra visiškai nenori skaityti, kad nesižavi tais knygų herojais, kurie juos pačius taip kerėjo vaikystėje.
O gal mes, suaugusieji, patys per mažai dėmesio skiriame knygoms ir neįskiepijame vaikams malonumo jas skaityti, verčiant puslapį po puslapio laukti: o kas gi bus toliau? Apie tai, kaip vaikams įskiepyti meilę knygai, ir kalbamės su literatūrologe, doc. dr. Loreta Žvironaite-Udriene.
Skaityti toliau: Loreta Žvironaitė-Udrienė apie vaikų skatinimą skaityti

„Ryto allegro“ svečias – M. Mažvydo premijos laureatas Sigitas Narbutas

„Daugelio dalykų mes į savo kultūros apyvartą dar nesame įsivedę. Juos dar reikia išversti, publikuoti, pristatyti visuomenei, paaiškinti svarbą. Tačiau ir įvedus į kultūros apyvartą kokį nors senesnį literatūros kūrinį reikia dar turėti kantrybės, nes skaitytojas naujus tekstus ne iš karto atranda ir ne visada priima. Kitąsyk turi praeiti ir kelios dešimtys metų, kol kūriniai pamažu įsitvirtina kultūriniame horizonte“, – sako 2017 metų M.Mažvydo premijos laureatas literatūros istorikas, vertėjas, bibliografas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.
Skaityti toliau: „Ryto allegro“ svečias – M. Mažvydo premijos laureatas Sigitas Narbutas

Dainius Razauskas. Lizdeikos gija lietuvių dvasinėje tradicijoje

Maloniai sutikus „Liaudies kultūros“ redakcijai, dalijamės dr. Dainiaus Razausko straipsniu, skelbtu 2017 metų pirmame numeryje.  Primename, kad „Liaudies kultūra“ – puikus žurnalas, kurį verta skaityti kiekvienam humanitarui ir besidominčiam humanitariniais klausimais.
Skaityti toliau: Dainius Razauskas. Lizdeikos gija lietuvių dvasinėje tradicijoje

Kazio Bradūno metai. Elena Bradūnaitė-Aglinskienė: „Lietuvių kalba stiprina mūsų protines galias“

Baigiasi 2017-ieji, artėja prie pabaigos ir renginiai, skirti Kazio Bradūno metams paminėti. Per visą Lietuvą jų nuvilnijo dešimtys – nuo iškilmingo minėjimo Valdovų rūmuose iki šiltų, nuoširdžių susitikimų miestelių bibliotekose ir mokyklose. Garsaus lietuvių poeto dukrai, žinomai antropologei, etnologei Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei, prieš dvejus metus iš išeivijos Jungtinėse Valstijose parvykusiai į Lietuvą, šie tėvo atminimui skirti metai dovanojo betarpišką pažintį su jo gimtuoju kraštu – ne tik su visomis šviesiosiomis pusėmis, bet ir su įsisenėjusiomis bėdomis, kurios jau net nebegydomos.
Skaityti toliau: Kazio Bradūno metai. Elena Bradūnaitė-Aglinskienė: „Lietuvių kalba stiprina mūsų protines galias“