Martyno Liudviko Rėzos premija – reformacijos istorijos tyrinėtojai Ingei Lukšaitei

Šių metų Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija skirta docentei, humanitarių mokslų habilituotai daktarei, reformacijos istorijos tyrėjai Ingei Lukšaitei, nusprendė Neringos savivaldybės taryba.
Nuoširdžiausiai sveikiname!
Skaityti toliau: Martyno Liudviko Rėzos premija – reformacijos istorijos tyrinėtojai Ingei Lukšaitei

Metų žodis ir Metų posakis – pasiūlykime ir išrinkime!

Šiais metais pirmą kartą Lietuvoje vyksta Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai.
Nuo liepos mėn. sukauptas nemažas pluoštas žodžių ir posakių.
Kandidatus galima siūlyti iki 2018 m. sausio 1 d.
Balsavimas vyks nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. vasario 20 d.
Skaityti toliau: Metų žodis ir Metų posakis – pasiūlykime ir išrinkime!

Virtuali paroda, skirta Julijonui Lindei-Dobilui

Minime 105-ąsias pirmojo lietuviško psichologinio romano Blūdas, arba Lietuva buvusios Rusijos revoliucijos mete“ (1912 m.) metines. Maironio lietuvių literatūros muziejaus parengtoje virtualioje parodoje pristatomas  jo autorius – kunigas, pedagogas, literatūros kritikas Julijonas Lindė-Dobilas.
Skaityti toliau: Virtuali paroda, skirta Julijonui Lindei-Dobilui

Vida Girininkienė. Romantikai Simonas Daukantas ir Adomas Mickevičius (I)

Tose pačiose epochose gyvenusių žmonių biografijose visada yra tapatumų, tačiau mažai rasime asmenybių, kaip Simonas Daukantas ir Adomas Mickevičius, kurių biografijos būtų tokios panašios. Abu visą gyvenimą skyrė jaunystėje suformuotai idėjai.
Skaityti toliau: Vida Girininkienė. Romantikai Simonas Daukantas ir Adomas Mickevičius (I)

Naglis Kardelis. „Ar iš Lietuvos neišvarysime lietuviškumo dvasios?“ (III)

Toliau kalbamės su docentu Nagliu Kardeliu (taip pat skaitykite pirmąją – 2017-10-12 ir antrąją – 2017-11-07 – pokalbio dalis). Apie ideologiją ir marksizmo bei liberalizmo paradoksus mūsų demokratijoje filosofą kalbina Monika Morkūnaitė ir Vytautas Vyšniauskas.
Skaityti toliau: Naglis Kardelis. „Ar iš Lietuvos neišvarysime lietuviškumo dvasios?“ (III)

Kaune atidengtas paminklas kalbininkui Jonui Jablonskiui

Istorinė Kauno erdvė Žaliakalnyje, greta Prisikėlimo bazilikos ir J. Jablonskio vardo gimnazijos, pasipuošė šios istorinės Lietuvai asmenybės paminklu. Jo atidengimo iškilmėse dalyvavęs J. Jablonskio anūkas prof. Vytautas Landsbergis dėkojo Kaunui už paramą įgyvendinant šią iniciatyvą.
Skaityti toliau: Kaune atidengtas paminklas kalbininkui Jonui Jablonskiui

Lina Buividavičiūtė. Distopija lietuvių literatūroje

Distopijos žanru susižavėjau perskaičiusi garsiuosius jo pavyzdžius – „1984-ieji“, „Gyvulių ūkis“, „Mes“, „Tarnaitės pasakojimas“, „451° Farenheito“, „Puikus naujas pasaulis“. Visi jie išlieka mylimiausių gyvenimo knygų sąraše. Kažkada, tyrinėdama distopinę literatūrą, buvau susirūpinusi utopijos ir jos požanrio distopijos bei mokslinės fantastikos žanrų sąsajomis. Šis dviejų žanrų santykis ir dabar kutena smegenis. Kaip teigia distopinės literatūros tyrinėtojas M. Keithas Boo­keris: „Esti aiškus persidengimas tarp distopinės literatūros ir mokslinės fantastikos ir daugybė tekstų priskirtini abiem kategorijoms.
Skaityti toliau: Lina Buividavičiūtė. Distopija lietuvių literatūroje

Algirdo Juliaus Greimo metai. Kokia prasmė slypi semiotikoje?

2017-aisiais buvo minimos šimtosios semiotiko, mitologo, kalbininko bei eseisto Algirdo Juliaus Greimo gimimo metinės. Vieninteliam šalyje mokslinio metodo kūrėjui pagerbti vyko daugybė renginių, atvirų paskaitų, išleista knygų, monetų, pasirodė komiksas. Mąslus Greimo veidas šmėžavo ant reklaminių stendų, o frazė apie prasmės ieškojimą skambėjo net „Eurovizijos“ intarpuose.
Skaityti toliau: Algirdo Juliaus Greimo metai. Kokia prasmė slypi semiotikoje?