Algirdo Juliaus Greimo metai. Kokia prasmė slypi semiotikoje?

2017-aisiais buvo minimos šimtosios semiotiko, mitologo, kalbininko bei eseisto Algirdo Juliaus Greimo gimimo metinės. Vieninteliam šalyje mokslinio metodo kūrėjui pagerbti vyko daugybė renginių, atvirų paskaitų, išleista knygų, monetų, pasirodė komiksas. Mąslus Greimo veidas šmėžavo ant reklaminių stendų, o frazė apie prasmės ieškojimą skambėjo net „Eurovizijos“ intarpuose.
Skaityti toliau: Algirdo Juliaus Greimo metai. Kokia prasmė slypi semiotikoje?

Brigita Speičytė. Algio Kalėdos premija – dr. Beatai Kalębai

Šių metų pavasarį mokslinei, kultūrinei Lietuvos bendruomenei atsisveikinus su literatūros profesoriumi Algiu Kalėda (1952–2017), jo artimieji ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pagerbė profesoriaus atminimą, įsteigę jo vardo premiją. Ji bus skiriama kasmet už reikšmingus pastarųjų dvejų metų Lietuvos literatūros paveldo, lietuvių–lenkų literatūrinių ryšių, komparatyvistikos ir kultūrų sąveikos tyrimus.
Skaityti toliau: Brigita Speičytė. Algio Kalėdos premija – dr. Beatai Kalębai

Skaitykime žurnalą „Gimtoji kalba“

Jau išėjo 11-asis „Gimtosios kalbos“ (2017) numeris. Vienuoliktajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Lubienė tęsia spalio numeryje pradėtą grybų pavadinimų motyvacijos apžvalgą (pvz.: greitygrybis, balandinukas, gegužiukas, kumelbudė, gaidelis, gegutės lizdas); R. Kazlauskaitės straipsnis skirtas voratinklio vaizdiniui lietuvių pasaulėvaizdyje; S. Masiokas skelbia Kauno „Rotary“ klubo iniciatyvą pritaikyti kompiuteriams lietuvišką visavertę ĄŽERTY klaviatūrą; J. Jaroslavienė rašo apie LKI ir VU surengtą konferenciją „Kalbų ir tarmių transformacijos“, R. Urnėžiūtė apžvelgia Seime vykusios konferencijos „Kalbos, kultūros ir švietimo politikos sąveika ir sąsajos“ pranešimus. Atsisveikinant prisimenami prof. Audronės Kaukienės ir mokytojo Vytauto Baliūno darbai…
Skaityti toliau: Skaitykime žurnalą „Gimtoji kalba“

Vitalija Jalianiauskienė. Patarlėse – gyvenimo išmintis

Per šimtmečius lietuvių tauta sukaupė gausybę iš lūpų į lūpas perduodamų trumpų, bet taiklių posakių, apibūdinančių įvykius, santykius, išgyvenimus.
Kokia pilka ir skurdi būtų gimtoji kalba be daugybės ją puošiančių tautos išminties perlų – patarlių, priežodžių. Jų ir dabar mes žinome šimtus, dažnai vartojame.
Skaityti toliau: Vitalija Jalianiauskienė. Patarlėse – gyvenimo išmintis

Regimantas Tamošaitis: „Visko išsižadėję norime būti niekiu“

Jei ne liberalaus štampo „čia ir dabar“ paralyžiuotos smegenys, žmogus galėtų pasiremdamas vakar diena kai ką tarti ir apie rytojų. Jis galėtų numatyti, kokį vežimą gali išversti kiekvienas valdžios kėslas valstybinės kalbos atžvilgiu (ir ne tik), tarsi testuojant, ar lietuviams skauda, ar skauda vis mažiau, ar jau nebe… Rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas, „Lituanistų sambūrio“ narys Regimantas Tamošaitis aiškina, ką reiškia lengva ranka pakeista valstybinio lietuvių kalbos egzamino tvarka, leidžianti ignoruoti gimtąją literatūrą.
Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis: „Visko išsižadėję norime būti niekiu“

Ievos Simonaitytės metai. Dokumentinis filmas „Ėvė. Mažosios Lietuvos rašytoja“

Baigiantis Ievos Simonaitytės metams, LRT parodė dokumentinio filmo „Ėvė. Mažosios Lietuvos rašytoja“ premjerą. Filmas jau LRT Mediatekoje. Galima naudoti pamokų, skirtų I. Simonaitytės kūrybai ir asmenybei aptarti, metu.
Skaityti toliau: Ievos Simonaitytės metai. Dokumentinis filmas „Ėvė. Mažosios Lietuvos rašytoja“

Kęstas Kirtiklis. Humanitaras su mumis, tekstai – svetur?

Na, kas gi yra tie lietuvių humanitarai, kurie išvyko svetur, o čia tejuntami savo kūryba? Kai pagalvoji, ne tiek jau jų daug: Vytautas Kavolis, Marija Gimbutienė ir, žinoma, Algirdas Julius Greimas, kurio šimtmetį štai baigiame minėti. Jie išties gyveno svetur, dirbo labiau ar menkiau garsiuose Vakarų universitetuose, kai kurių jų tekstus, kad šie būtų su mumis, netgi teko versti iš svetimų kalbų. Tad jų buvimas svetur nekelia abejonių, kaip, beje, ir kūrybos buvimas su mumis.
Skaityti toliau: Kęstas Kirtiklis. Humanitaras su mumis, tekstai – svetur?

Tomas Venclova: kai kuriems mano eilėraščiai liks sunkiai suprantami

Poeziją skaito ne kiekvienas ir iš tų skaitančių ne kiekvienas ją supranta, ypač tokią, gana painią, poeziją, kokią aš gaminu, sako poetas Tomas Venclova, kalbėdamas apie „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujantį savo poezijos rinkinį „Eumenidžių giraitė“.
Skaityti toliau: Tomas Venclova: kai kuriems mano eilėraščiai liks sunkiai suprantami