Bronius Krivickas. Apie laisvės kovą ir didvyriškumą

Neseniai knygų serijoje „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ pasirodė partizano Broniaus Krivicko (1919-1952), septynerius metus ginklu ir žodžiu kovojusio prie okupantus, kūrybos rinktinė „Laiko griūty“ (išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“). Šiame tomelyje – daugiausia poezija. Kitados Rita Tūtlytė apie šį rezistentą ir poetą yra rašiusi: „B. Krivicko poezijoje matome XX a. egzistencinių idėjų ir heroizmo programų asmenybišką realizaciją. Šios idėjos ir programos sutelkia literatūrines aliuzijas, poezijos pasaulį daro vientisą. Šiuo požiūriu B. Krivickas yra centrinis 1939-ųjų metų jaunosios generacijos asmuo“.
Skaityti toliau: Bronius Krivickas. Apie laisvės kovą ir didvyriškumą

Martyno Mažvydo premija – raštijos tyrėjui Sigitui Narbutui

Martyno Mažvydo premija šiemet paskirta senosios raštijos tyrėjui ir vertėjui dr. Sigitui Narbutui, antradienį pranešė Kultūros ministerija. Premija skirta už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslinius senosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių literatūrinės ir kultūrinės veiklos, lietuviškos knygos ir spaudos tyrinėjimus.
Skaityti toliau: Martyno Mažvydo premija – raštijos tyrėjui Sigitui Narbutui

Prano Mašioto skaitymai „Lietuvių vaikų literatūros šimtmetis“

Gruodžio 11 d. Nacionalinėje bibliotekoje vyko Prano Mašioto skaitymai – tradicinis mokslinis-praktinis seminaras, kurį Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas ir IBBY Lietuvos skyrius rengė jau XXIX-ąjį kartą.
Skaityti toliau: Prano Mašioto skaitymai „Lietuvių vaikų literatūros šimtmetis“

Kazio Bradūno metai. Kultūrinės veiklos variklis

„Liaudies kultūros“ žurnalo 4 numeryje skelbiamas pokalbis su Elena Bradūnaite-Aglinskiene – poeto Kazio Bradūno dukra antropologe, visuomenės veikėja. Pokalbis buvo pradėtas „Lituanistų sambūrio“ iniciatyva. Sambūrio nariai lankėsi poeto Kazio Bradūno ir jo žmonos Kazimieros Bradūnienės bute. E. Bradūnaitę-Aglinskienę kalbino dr. Darius Kuolys. Po pusmečio pokalbis buvo pratęstas „Liaudies kultūros“ redakcijoje Saulės Matulevičienės dėka. Pokalbius parengti spaudai padėjo Roberta Merčaitytė ir Miglė Bražėnaitė. Redakcijai maloniai sutikus, skelbiame pokalbio tekstą ir primename, kad dar galima (ir reikia) užsisakyti puikų žurnalą „Liaudies kultūra“.
Skaityti toliau: Kazio Bradūno metai. Kultūrinės veiklos variklis

Milda Kniežaitė. Po pertvarkos neliko nė žodžio „lietuvių“

„Lietuvos žinių“ redakciją pasiekė visuomenės atstovų laiškas „Dėl lituanistikos būklės pertvarkomame Vilniaus universiteto Filologijos fakultete“. Jame nerimaujama dėl lituanistikos statuso sumenkinimo, fundamentinių lietuvių kalbos tyrimų ir lituanistinių studijų ateities pagrindinėje Lietuvos aukštojo mokslo institucijoje. Skaityti toliau: Milda Kniežaitė. Po pertvarkos neliko nė žodžio „lietuvių“

Paskirtos Nacionalinės kultūros ir meno premijos

Šiųmetinės Nacionalinės kultūros ir meno premijos skirtos aktorei Eglei Gabrėnaitei, rašytojai Danutei Kalinauskaitei, fotomenininkui Gintautui Trimakui. Tarp Kultūros ministerijoje paskelbtų šešių premijos laureatų – ir kompozitorė Justė Janulytė, scenografas Gintaras Makarevičius, vizualaus meno kūrėjai Svajonė ir Paulius Stanikai.
Nuoširdžiausiai sveikiname visus laureatus!
Skaityti toliau: Paskirtos Nacionalinės kultūros ir meno premijos

Kazys Bradūnas – daugiau nei vienas žmogus

Poetas Kazys Bradūnas savo tautą matė iškilusią ant trijų kertinių polių, simbolinių figūrų: Gediminas – išmintinga, sąžininga valdžia, Donelaitis – pagarba žemei, darbui, kalbai ir Čiurlionis – kūryba, praturtinanti asmenybę ir pasaulį. „O ketvirtas polius, sakydavo savo vaikams, esate jūs kiekvienas“, – „Lietuvos žinioms“ teigė poeto dukra etnologė antropologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė.

Skaityti toliau: Kazys Bradūnas – daugiau nei vienas žmogus

Metų žodžio rinkimuose – skambūs politikų pasisakymai

Metų žodžio rinkimai daugiau ar mažiau atspindi šalies aktualijas, todėl Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose varžosi tokios sąvokos kaip gandragalviai, nuošliauža ar depozitoriai. Taip LRT KLASIKAI sako Lietuvių kalbos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Agnė Aleksaitė. Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė teigia, kad visada greičiau pastebimi žinomų žmonių žodžiai ar posakiai, kaip atsitiko su Gabrieliaus Landsbergio pavartota sąvoka dergliava ar Gintauto Palucko fraze „Partija – ne troleibusas“.
Skaityti toliau: Metų žodžio rinkimuose – skambūs politikų pasisakymai