Kalbos komisija jau ketvirtą kartą įteiks apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą. Nuo 2016 metų apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.
Skaityti toliau: Paskirti Kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą
Mėnuo: sausio 2018
Romualdas Ozolas: Tauta, Valstybė, Pilietis
Šiandien, paskutinę sausio dieną, Sąjūdžio kūrėjui, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarui, filosofui Romualdui Ozolui būtų sukakę 79-eri. Balandžio 6-ąją bus treji metai, kai jo netekome. Tačiau jo idėjinis palikimas visada su mumis, visada aktualus, visada gyvas. Todėl šiandien prisiminti R.Ozolą siūlome jo straipsniu („Ateitis“, 2008 m.).
Skaityti toliau: Romualdas Ozolas: Tauta, Valstybė, Pilietis
Danutė Kalinauskaitė: kartais pagalvoju – gimiau pačiam pariby
Trijų smulkiosios prozos rinkinių autorė Danutė Kalinauskaitė Nacionalinę kultūros ir meno premiją pelnė už mažųjų meninės kalbos formų turiningumą. „Užguls dar didesnis nepasitikėjimas savimi ir atsakomybės slėgis, nesimaivau“, – baugu ateities rašytojai.
Skaityti toliau: Danutė Kalinauskaitė: kartais pagalvoju – gimiau pačiam pariby
Martynas Vainilaitis – mitologinės pasakos milžinas
Šiais metais minimos Martyno Vainilaičio, vieno žymiausių vaikų poeto, per trisdešimties knygų – eiliuotų pasakų, poemų, eilėraščių rinkinių – autoriaus, 85-osios gimimo metinės. Šia prasminga proga norisi prisiminti stebuklinga žodžio galia užburiantį rašytojo kūrybos pasaulį.
Skaityti toliau: Martynas Vainilaitis – mitologinės pasakos milžinas
Mano tėviškė. Juozo Tumo-Vaižganto ir Motiejaus Valančiaus gimtinės
Anykščių rajonas. Nedidelis gatvinis Malaišių kaimas, šiandien beveik negyvenamas. Tačiau turbūt išlikęs vien dėl to, kad čia – Vaižganto gimtinė. Iki šių dienų galime matyti išlikusią vienos iš seserų senovinę pirkią, tačiau Tumų sodyba neišliko. Jos vietoje pirmieji ąžuoliukai ir liepaitės pasodinti dar tarpukariu, taip pat ir paminklas kanauninkui. Kunigiškių mokykloje, kurioje mokėsi Vaižgantas, įkurtas memoralinis muziejus, pernai minėjęs trisdešimtmečio sukaktį.
Skaityti toliau: Mano tėviškė. Juozo Tumo-Vaižganto ir Motiejaus Valančiaus gimtinės
Vinco Mykolaičio-Putino kūryba – aktuali krizę išgyvenančiai Europai
Vincas Mykolaitis-Putinas vadintas prometėjizmo poetu – sukylančiu prieš dievus, o šis maištas suteikia lietuvių literatūrai nepaprasto dramatizmo, LRT RADIJUI sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotojas dr. Eugenijus Žmuida. Kaip teigia jis, V. Mykolaičio-Putino poezija aktuali visais laikais, ypač dabar, kai didžioji dalis žmonių sutrikusi, išgyvena vertybių krizę ir nežino, kur eiti.
Skaityti toliau: Vinco Mykolaičio-Putino kūryba – aktuali krizę išgyvenančiai Europai
Netektis. Alfonsas Bieliauskas (1923 10 05–2018 01 22)
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. sausio 22 d. po sunkios ligos mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys prozininkas, literatūros kritikas Alfonsas Bieliauskas.
Skaityti toliau: Netektis. Alfonsas Bieliauskas (1923 10 05–2018 01 22)
Rita Miliūnaitė. Dėl kai kurių terminų santykio dabartinėje norminamojoje kalbotyroje
Norminamosios kalbotyros terminais standartizacija, norminimas ir kodifikacija žymimų sąvokų samprata šiuolaikinės lietuvių ir užsienio kalbotyros darbuose įvairuoja, nėra iki galo nusistovėję ir patys terminai.
Šią problemą ir aptaria dr. Rita Miliūnaitė straipsnyje, skelbtame „Bendrinės kalbos“ žurnale (2017, nr. 90).
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Dėl kai kurių terminų santykio dabartinėje norminamojoje kalbotyroje
Danutė Kalinauskaitė: „Liūdnu menu“ tapę viskas, kas ne pramoga
Apie šešiapirščius žmones, kūrybą iš vidinės būtinybės ir silikoninius čiulptukus, iš knygynų lentynų išstumiančius knygas – kalbamės su aukščiausiu meno žmonėms skirtu įvertinimu – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija – šiemet pagerbta puikia Lietuvos rašytoja Danute Kalinauskaite.
Skaityti toliau: Danutė Kalinauskaitė: „Liūdnu menu“ tapę viskas, kas ne pramoga
Aldonas Pupkis. Standartinė kalba?
Internetiniame mokslo žurnale Lietuvių kalba (www.lietuviukalba.lt) 2016 m. buvo paskelbtas Irenos Smetonienės, Antano Smetonos ir Audriaus Valotkos straipsnis „Dėl standartinės kalbos termino“ (toliau: Smetonienė ir kt. 2016). Jame keliamas klausimas, „ar nebūtų tikslinga imti vartoti ne bendrinės kalbos, o standartinės kalbos terminą?“ (p. 1). Kadangi straipsnio išvadose apibendrinama, kad „turime vartoti standartinės kalbos terminą“ (paryškinta mano. – A. P.), dera pasigilinti, kodėl, kokiais argumentais remiantis lietuvių kalbotyros terminijoje teikiama daryti gana revoliucingą sprendimą.
Skaityti toliau: Aldonas Pupkis. Standartinė kalba?