Paskirti Kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą

Kalbos komisija jau ketvirtą kartą įteiks apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą. Nuo 2016 metų apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.
Skaityti toliau: Paskirti Kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą

Romualdas Ozolas: Tauta, Valstybė, Pilietis

Šiandien, paskutinę sausio dieną, Sąjūdžio kūrėjui, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarui, filosofui Romualdui Ozolui būtų sukakę 79-eri. Balandžio 6-ąją bus treji metai, kai jo netekome. Tačiau jo idėjinis palikimas visada su mumis, visada aktualus, visada gyvas. Todėl šiandien prisiminti R.Ozolą siūlome jo straipsniu („Ateitis“, 2008 m.).
Skaityti toliau: Romualdas Ozolas: Tauta, Valstybė, Pilietis

Danutė Kalinauskaitė: kartais pagalvoju – gimiau pačiam pariby

Trijų smulkiosios prozos rinkinių autorė Danutė Kalinauskaitė Nacionalinę kultūros ir meno premiją pelnė už mažųjų meninės kalbos formų turiningumą. „Užguls dar didesnis nepasitikėjimas savimi ir atsakomybės slėgis, nesimaivau“, – baugu ateities rašytojai.
Skaityti toliau: Danutė Kalinauskaitė: kartais pagalvoju – gimiau pačiam pariby

Martynas Vainilaitis – mitologinės pasakos milžinas

Šiais metais minimos Martyno Vainilaičio, vieno žymiausių vaikų poeto, per trisdešimties knygų – eiliuotų pasakų, poemų, eilėraščių rinkinių – autoriaus, 85-osios gimimo metinės. Šia prasminga proga norisi prisiminti stebuklinga žodžio galia užburiantį rašytojo kūrybos pasaulį.
Skaityti toliau: Martynas Vainilaitis – mitologinės pasakos milžinas

Vinco Mykolaičio-Putino kūryba – aktuali krizę išgyvenančiai Europai

Vincas Mykolaitis-Putinas vadintas prometėjizmo poetu – sukylančiu prieš dievus, o šis maištas suteikia lietuvių literatūrai nepaprasto dramatizmo, LRT RADIJUI sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotojas dr. Eugenijus Žmuida. Kaip teigia jis, V. Mykolaičio-Putino poezija aktuali visais laikais, ypač dabar, kai didžioji dalis žmonių sutrikusi, išgyvena vertybių krizę ir nežino, kur eiti.
Skaityti toliau: Vinco Mykolaičio-Putino kūryba – aktuali krizę išgyvenančiai Europai

Rita Miliūnaitė. Dėl kai kurių terminų santykio dabartinėje norminamojoje kalbotyroje

Norminamosios kalbotyros terminais standartizacija, norminimas ir kodifikacija žymimų sąvokų samprata šiuolaikinės lietuvių ir užsienio kalbotyros darbuose įvairuoja, nėra iki galo nusistovėję ir patys terminai.
Šią problemą ir aptaria dr. Rita Miliūnaitė straipsnyje, skelbtame „Bendrinės kalbos“ žurnale (2017, nr. 90).
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Dėl kai kurių terminų santykio dabartinėje norminamojoje kalbotyroje

Aldonas Pupkis. Standartinė kalba?

Internetiniame mokslo žurnale Lietuvių kalba (www.lietuviukalba.lt) 2016 m. buvo paskelbtas Irenos Smetonienės, Antano Smetonos ir Audriaus Valotkos straipsnis „Dėl standartinės kalbos termino“ (toliau: Smetonienė ir kt. 2016). Jame keliamas klausimas, „ar nebūtų tikslinga imti vartoti ne bendrinės kalbos, o standartinės kalbos terminą?“ (p. 1). Kadangi straipsnio išvadose apibendrinama, kad „turime vartoti standartinės kalbos terminą“ (paryškinta mano. – A. P.), dera pasigilinti, kodėl, kokiais argumentais remiantis lietuvių kalbotyros terminijoje teikiama daryti gana revoliucingą sprendimą.
Skaityti toliau: Aldonas Pupkis. Standartinė kalba?

Irena Petraitienė. Simonas Daukantas ir Motiejus Valančius – tarsi du neatskiriami, nors skirtingi, broliai

2018-ieji, Seimo paskelbti XIX amžiaus švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo Simono Daukanto (1793–1864) metais, greta iškelia ir antrąjį praėjusios epochos simbolį – Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių (1801–1875), bundančios ir jo paties žadinamos lietuvių tautos vadovą.
Skaityti toliau: Irena Petraitienė. Simonas Daukantas ir Motiejus Valančius – tarsi du neatskiriami, nors skirtingi, broliai

Dainius Razauskas: senovėje žmonės daugiau mąstė ir buvo protingesni

Busti ir bausti yra tas pats veiksmažodis, tik mums per daugybę metų išsiskyrė reikšmė, mes bausmę suprantame kaip viena, o budimą – kaip visiškai kita, LRT KLASIKAI sako mitologas Dainius Razauskas. „Nusikaltęs žmogus kliedi, nesupranta, yra pasiklydęs, miega, sapnuoja. Vadinasi, tikroji bausmės paskirtis – prikelti jį iš kliedesio, iš sapno, pabudinti. Jeigu ji nebudina, tai – ne bausmė. Mes dabar sakytume – pataiso, pakeičia jo vidinį pasaulį, požiūrį, būseną, atramos, atskaitos taškus. Šia prasme pas mus bausmės beveik ir nėra, o būtų labai naudinga“, – pastebi mokslininkas.
Skaityti toliau: Dainius Razauskas: senovėje žmonės daugiau mąstė ir buvo protingesni