Irena Petraitienė. Simonas Daukantas ir Motiejus Valančius – tarsi du neatskiriami, nors skirtingi, broliai

2018-ieji, Seimo paskelbti XIX amžiaus švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo Simono Daukanto (1793–1864) metais, greta iškelia ir antrąjį praėjusios epochos simbolį – Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių (1801–1875), bundančios ir jo paties žadinamos lietuvių tautos vadovą.
Skaityti toliau: Irena Petraitienė. Simonas Daukantas ir Motiejus Valančius – tarsi du neatskiriami, nors skirtingi, broliai

Dainius Razauskas: senovėje žmonės daugiau mąstė ir buvo protingesni

Busti ir bausti yra tas pats veiksmažodis, tik mums per daugybę metų išsiskyrė reikšmė, mes bausmę suprantame kaip viena, o budimą – kaip visiškai kita, LRT KLASIKAI sako mitologas Dainius Razauskas. „Nusikaltęs žmogus kliedi, nesupranta, yra pasiklydęs, miega, sapnuoja. Vadinasi, tikroji bausmės paskirtis – prikelti jį iš kliedesio, iš sapno, pabudinti. Jeigu ji nebudina, tai – ne bausmė. Mes dabar sakytume – pataiso, pakeičia jo vidinį pasaulį, požiūrį, būseną, atramos, atskaitos taškus. Šia prasme pas mus bausmės beveik ir nėra, o būtų labai naudinga“, – pastebi mokslininkas.
Skaityti toliau: Dainius Razauskas: senovėje žmonės daugiau mąstė ir buvo protingesni

Paminėkime Vilniaus 695-ąjį gimtadienį

Sausio 25-oji vilniečiams ypatinga diena – miestui sukanka 695 metai.  Po penkerių metų laukia gražus 700 metų jubiliejus, kai Vilnius pirmą kartą buvo paminėtas  Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. rašytame laiške Vakarų Europos miestams. Minint Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-ąsias metines, kviečiame Vilniaus dieną paminėti Vilniaus paveikslų galerijoje.
Skaityti toliau: Paminėkime Vilniaus 695-ąjį gimtadienį

Lietuvoje atrastas retas Mikalojaus Husoviano dokumentas

LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje surastas dokumentas, veik prieš 500 metų rašytas, spėtina, vieno iš garsiausių Renesanso literatūros kūrėjų – Mikalojaus Husoviano (*1475–1485 – †po 1533) – ranka. Tokių autentiškų dokumentų būta tik Lenkijoje ir Rusijoje.
Skaityti toliau: Lietuvoje atrastas retas Mikalojaus Husoviano dokumentas

Trispalvė Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei

LRT laidos „Laisvės vėliavnešių“ trispalvė sausio 14 d. įteikta Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei, poeto Kazio Bradūno dukrai. Vėliavą įteikė etnomuzikologė Zita Kelmickaitė.
Nuoširdžiausiai sveikiname „Lituanistų sambūrio“ narę antropologę Eleną Bradūnaitę-Aglinskienę ir dėkojame už nepailstamą ir be galo prasmingą veiklą minint Kazio Bradūno metus.
Skaityti toliau: Trispalvė Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei

Albinas Kentra: „Kova už laisvę niekada nesibaigia, ji tik keičia formas“

Albinas Kentra-Aušra (g. 1929) tikrąja to žodžio prasme – legendinė asmenybė. Prasidėjus Atgimimui jis buvo pirmosiose gretose – filmavimo kamera fiksavo svarbiausius tų dienų įvykius. Jo vaizdo archyve, kaupiamame nuo 1965-ųjų ir kurį sudaro per 20 tūkst. valandų filmuotos medžiagos, įamžintas mūsų kelias į Dainuojančiąją revoliuciją bei tolesni įvykiai iki pat šių dienų. Tačiau tai – tik viena iš A. Kentros veiklos pusių, galima sakyti, viešoji. Būdamas vos 16-os Šilalės krašto miškuose davė partizano priesaiką ir liko jai ištikimas per visus kankinimus, lagerį, sovietmetį… Pokario pasipriešinimą ginklu iškeitęs į kitas formas, A. Kentra visą gyvenimą pašventė kovai už laisvę – miško brolių ir sesių užduoties tęsimui. Kaip pats teigia, „juk misija įgyvendinama ramiai, nesigiriant, nesitikint nuopelnų, tačiau kasdien nuosekliai dirbant ir vykdant tau skirtą užduotį…“
Skaityti toliau: Albinas Kentra: „Kova už laisvę niekada nesibaigia, ji tik keičia formas“

Gamtosaugos pradininko Antano Baranausko poetinis dekretas: aš atstatau Šilelį, kurio aš nemačiau

„Su „Anykščių šileliu“ prabėgo ilgas mano paties gyvenimo tarpsnis. Kitados po mano „profesorinės“ viešos paskaitos dukra Tautvydė pasakė: „Įsivaizduokit namus, kur nuo ryto iki vakaro skaitomas „Anykščių šilelis“, ir suprasit, kaip mes gyvenam.“ Dabar jau taip nebegalėčiau. Reikia turėti pakankamai švento (čia ne metafora, nemoku kitaip pasakyti) laiko, laiko, kuris yra skirtas tik Baranauskui. Vien išmokti poemą reikia kokių dviejų mėnesių. Dažniausiai mokydavausi baseine, kad negalėčiau žiūrėti į tekstą. Plaukiodavau ir kartodavau mintyse „Anykščių šilelį“. Paskui Vanagupėje gal mėnesį siaučiant audroms bėgiojau krantu ir deklamavau. Pirmiausia išmokau antrąją dalį.“ (Skirmantas Valentas, pašnekesys apie gyvąją poeziją) Skaityti toliau: Gamtosaugos pradininko Antano Baranausko poetinis dekretas: aš atstatau Šilelį, kurio aš nemačiau

Lietuvos šimtmečiui – šimtas geriausių knygų. Kviečiame balsuoti

Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis – gera proga susivienyti ir lyg mozaiką sudėlioti mūsų tautos dvasios istoriją, užfiksuotą reikšmingiausių grožinių knygų puslapiuose. Lrytas.lt nusprendė tai padaryti – išrinkti Lietuvos šimtmečio knygų šimtuką. Tiesa, tai gali pavykti tik vienu atveju – jei jūs aktyviai dalyvausite. Skaityti toliau: Lietuvos šimtmečiui – šimtas geriausių knygų. Kviečiame balsuoti

Zita Alaunienė. Trys raidės, trys raidės, trys raidės, try…

Ilgai negalėjau suprasti šurmulio dėl trijų raidžių. Kodėl jų taip prireikė? Juk abėcėlėje yra apsčiai raidžių – turėtų pakakti. Kita vertus, visada norisi ko nors naujesnio, šviežesnio. Tokios mintys man drumstė nuotaiką, gadino apetitą, kėlė egzistencinę nerimastį. Norom nenorom ėmiau mąstyti. Abėcėlėje yra net 32 raidės, lygiai tiek, kiek žmogus turi dantų. Tokio skaičiaus užtenka poreikiams patenkinti. Jeigu kas įsigeistų prie savo 32 dantų pridėti dar tris naujus, tai kaip juos įtalpinti? Atrodo, tiesiog neįmanoma. Vis dėlto esti atvejų, kai problema išsprendžiama. Antai vienas mano bičiulis diskutuodamas išmušė kitam bičiuliui tris dantis (kiek apgedusius). Ir pastarasis po kiek laiko turėjo tris naujutėlius dantis. O štai keletas mano draugių žavingai šypsosi, rodydamos baltus kaip perlai dantis. Nes jie užėmė senųjų vietą! Ir trijų raidžių problema nėra neišsprendžiama.
Skaityti toliau: Zita Alaunienė. Trys raidės, trys raidės, trys raidės, try…