Viktorija Daujotytė: „Mūsų dvasia negali ramiai paklusti…“

„Neieškojau aktualumo. Pasitikėjau pačia lituanistika. Jos esme. Tikėjau ir tebetikiu, kad pačioje lituanistikoje, jos gyvybės branduolyje, kiek jį gali užčiuopti, slypi nepraeinantis jos aktualumas mums, gyvenantiems Lietuvoje“, – kalbėjo prof. Viktorija Daujotytė per knygos „Lituanistika Lietuvos akivaizdoje“ pristatymą Vilniaus knygų mugėje.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė: „Mūsų dvasia negali ramiai paklusti…“

Virtuali paroda „Atkurtai Lietuvai – 100 metų: Lietuva menininkų kūryboje“

Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Atkurtai Lietuvai – 100 metų: Lietuva menininkų kūryboje“.
Atsisakėme tradicinio būdo virtualioje parodoje pasakoti apie pirmuosius valstybės kūrėjus. Norėjome atkreipti dėmesį į tuos, kurie per pastaruosius 100 metų kūrė Lietuvą mūsų sielose ir širdyse bei garsino jos vardą kitose šalyse. Žmones, dėka kurių mes išsaugojome savo kalbą ir tapatybę. Tačiau tų žmonių yra tiek daug, kad parodoje papasakoti ar bent paminėti kiekvieną nėra galimybės. Šį sąrašą galime tęsti ir pildyti. Kiekvienas iš mūsų. Visi kartu. Mes gi tik keliais štrichais pabandėme prisiliesti prie epochos.
Skaityti toliau: Virtuali paroda „Atkurtai Lietuvai – 100 metų: Lietuva menininkų kūryboje“

Kaziui Jakubėnui – 110

Poetas, vertėjas Kazys Jakubėnas, aistringas kovotojas prieš socialinę nelygybę, pirmas žymiausias ir išradingiausias poezijos ikimokyklinio amžiaus vaikams kūrėjas, 1944 m. rašytoje autobiografijoje mini, kad socialistines jo pažiūras nulėmęs vardas. Savo mokytoją Kazį Binkį jis įvardina socialistu, didžiuojasi savo broliais, Biržų gimnazijoje tapusiais socialistais aušrininkais.
Skaityti toliau: Kaziui Jakubėnui – 110

Valdas Papievis apie romaną „Brydė“: tai buvo ir džiaugsmingas, ir skaudus susitikimas su pačiu savimi

Vilniaus knygų mugėje pristatytas naujausias Paryžiuje gyvenančio rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Valdo Papievio romanas „Brydė“. Nors jis parašytas nepriklausomybės aušroje, tačiau pasirodė tik šiemet, prieš pat vasario 16-ąją.
Skaityti toliau: Valdas Papievis apie romaną „Brydė“: tai buvo ir džiaugsmingas, ir skaudus susitikimas su pačiu savimi

Dainius Razauskas. Nenulenk galvos, mano Tėvyne!

Didžiavimasis išniekina. Tarkim, turì kokį nors sumanymą, bet, užuot jį įgyvendinęs, imi juo iš anksto girtis. Darbas dar toli gražu nepadarytas, gal nė nepradėtas, o tu jau bandai prisiskirti sau jo vaisius, nori jų sąskaita iš anksto pasidaryti didesnis savo ir kitų akyse. Ir sumanymas tampa išniekintas – praranda spindesį, galią, nebeįkvepia darbui. Nes tu pats sau svarbesnis negu tavo sumanymas ir tenori juo pasinaudoti, išnaudoji jį savo įvaizdžiui išpūsti.
Skaityti toliau: Dainius Razauskas. Nenulenk galvos, mano Tėvyne!

Algirdas Julius Greimas ir jo kvadratas

1992 m. vasario 27 d. Paryžiuje mirė lietuvių kilmės prancūzų semiotikas, kalbininkas, mitologas, eseistas bei vienas žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas Algirdas Julius Greimas. 2017 metais Lietuvoje bei Prancūzijoje minėtos šimtosios šio mokslininko gimimo metinės.
Skaityti toliau: Algirdas Julius Greimas ir jo kvadratas

Nacionalinis konkursas MANO ŽODYNAS 2018: sukurkite savo žodyną!

Ar kada nors pagalvojote, koks vertingas gali būti ir ką apie mūsų pasaulį gali papasakoti unikalus žodynas? Suteikdami galimybę kiekvienam prisidėti prie mūsų pasaulėvaizdžio kūrimo, Lietuvių kalbos institutas ir interaktyvus lietuvių kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“ kviečia visus pabūti tikrais žodynininkais ir dalyvauti nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“.
Skaityti toliau: Nacionalinis konkursas MANO ŽODYNAS 2018: sukurkite savo žodyną!

Vanda Zaborskaitė. Kas yra Julijonas Lindė-Dobilas?

Keistas klausimas, pasakysite. Užtenka atsiversti bet kurią lietuvišką enciklopediją, kad surastum pagrindinius duomenis: rašytojas, literatūros kritikas, pedagogas. Bet vis dėlto klausimas galioja, nes man atrodo neteisinga, kad daugelio akyse jis tik mūsų kultūrinio gyvenimo periferinė figūra. Prisiminiau jį ryšium su labai gražia neseniai ,,Bernardinuose‘‘ paskelbta Viktorijos Daujotytės kalba apie mokytoją lituanistą, jo misiją ir vietą kultūroje, bet ir ryšium su tuo, kad šiomis dienomis sukako 75 metai nuo jo mirties, bet tų sukaktuvių niekas nepaminėjo. Ir dar – kad jis atrodo netikėtai aktualus mūsų šių dienų sumaišties pilname gyvenime.
Skaityti toliau: Vanda Zaborskaitė. Kas yra Julijonas Lindė-Dobilas?