Viktorija Daujotytė. „Nekenčiu aš šablono…“ Julijono Lindės-Dobilo kūrybiniai ir žmogiškieji horizontai

„Šį rudenį nuo Julijono Lindės-Dobilo gimimo sueina 145 metai. Po penkerių – 150. Prasminga, kad savo kraštietį pirmiausia prisimena jo gimtinės žmonės. Įdomiausia biografija yra autobiografija: kaip žmogus pats mato savo istoriją,“ – pradeda prof. Viktorija Daujotytė straipsnį, skelbtą Pasvalio krašto istorijos ir kultūros žurnale „Šiaurietiški atsivėrimai“.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. „Nekenčiu aš šablono…“ Julijono Lindės-Dobilo kūrybiniai ir žmogiškieji horizontai

Konkursas moksleiviams „Ateities lingvistas“

Kazimiero Simonavičiaus universitetas, minėdamas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 100-metį, skelbia konkursą „Ateities lingvistas“, skirtą 11–12 klasės moksleiviams iš lietuvių ir tautinių bendrijų mokyklų, taip pat iš lituanistinių mokyklų užsienyje. Konkurso tikslas – skatinti moksleivių domėjimąsi šiuolaikinės lietuvių kalbos ateities perspektyvomis, pakitusiu jos vaidmeniu visuomenėje, kalbos reikšme ir verte naujųjų medijų ir socialinių tinklų aplinkoje, kalbos technologijomis ir skaitmeniniais ištekliais, ugdyti modernų ir laisvą požiūrį į kalbą, stiprinti vertybinį identitetą ir kalbinį sąmoningumą, lavinti kalbos, kaip kūrybiškumo šaltinio, suvokimą, plėtoti kritinį mąstymą ir kalbinės raiškos gebėjimus, kelti lietuvių ir kitų Lietuvos tautinių bendrijų kalbų prestižą.
Skaityti toliau: Konkursas moksleiviams „Ateities lingvistas“

Praktikos lituanistinėse mokyklose, lituanistikos centruose ir lietuvių bendruomenėse 2018-2019 m.

Švietimo mainų paramos fondas (toliau – Fondas) skelbia konkursą studentams atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse 2018-2019 m. m. pagal Fondo direktoriaus patvirtintą programos įgyvendinimo tvarką.
Skaityti toliau: Praktikos lituanistinėse mokyklose, lituanistikos centruose ir lietuvių bendruomenėse 2018-2019 m.

Netektis. Vytautas Ambrazas (1930 03 25–2018 02 23)

Amžinybėn išėjo iškilus Lietuvos filologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras profesorius Vytautas Ambrazas. Profesorius į lituanistikos istoriją įėjo kaip lietuvių kalbos gramatikos milžinas. Jis – žymus sinchroninės ir diachroninės lietuvių kalbos sintaksės autoritetas, daugelio jau klasikiniais tapusių darbų, tame tarpe ir akademinės lietuvių kalbos gramatikos, autorius.
Skaityti toliau: Netektis. Vytautas Ambrazas (1930 03 25–2018 02 23)

Poeto Josifo Brodskio romanas su Lietuva – naujame dokumentiniame filme

Šį penktadienį kino teatre „Skalvija“ ir šeštadienį Vilniaus knygų mugėje režisierė Lilija Vjugina ir poetas Tomas Venclova pristatys dokumentinės juostos „Romas, Tomas ir Josifas“ premjerą. Tai – pirmasis filmas apie lietuviškąjį Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio gyvenimo tarpsnį.
Skaityti toliau: Poeto Josifo Brodskio romanas su Lietuva – naujame dokumentiniame filme

Aldona Vaitiekūnienė. Vinco Kudirkos pasirinkimas

Vinco Kudirkos vardą prisimename kasdien, tiksliau, jį kasdien primena skambanti „Tautiška giesmė“.  Per Lietuvos 100-ąjį gimtadienį Vinco Kudirkos vardas ir jo veikla vienaip ar kitaip bus dažniau aktualinami, nes jis stovėjo prie Lietuvos laisvės ištakų. Anksčiau minint Vinco Kudirkos ar jo leisto „Varpo“ sukaktis skaityti pranešimų buvo kviečiama profesorė Aldona Vaitiekūnienė, nes ji tyrinėjo šio rašytojo kūrybą, yra parengusi ir jo „Raštus“. 1989–1990-aisiais metais išleistomis „Raštų“ knygomis profesorė kiek nusivylė, kaip pati sakė, visi Kudirkos tekstai sugrūsti į du tomus, knygos išėjo storos kaip kaladės, popierius prastas, net įrišta netvirtai, nes leidykla neturėjo lėšų. Anot profesorės, toks neestetiškas „Raštų“ leidimas rodo ir požiūrį į Vincą Kudirką – nupigino. Žinoma, džiugino pats faktas, kad pagaliau sovietmetį drausti ir slepiami Vinco Kudirkos tekstai bus prieinami – „Raštai“ išleisti 100 000 egzempliorių tiražu.
Skaityti toliau: Aldona Vaitiekūnienė. Vinco Kudirkos pasirinkimas