Donatas Petrošius. Literatūrinė kalba

Rodos, prieš 8 metus Panevėžy buvau pirmąkart paprašytas paskaityti eilėraščius tarmiškai. Vėliau tokių prašymų daugėjo, o ir pats pereidavau į pietų žemaičių patarmę niekieno neprašomas. Nes taip lengviau. Nes beveik viskas, ką bandau perskaityti tarmiškai, skamba komiškai. Ir novatoriškai, juk niekas ta patarme nėra rašę. Klausytojai reaguoja gyvai, net jei ko nesupranta. Kad nieko nesupranta – prisipažįsta mokiniai, kai pamėginu bendrauti su jais savo patarme už Žemaitijos etnografinio regiono ribų.
Skaityti toliau: Donatas Petrošius. Literatūrinė kalba

Viktorija Vitkauskaitė. Pasaulio arimuose

Poeto Kazio Bradūno sukauptos meno kolekcijos ekspoziciją papildo jo „biblioteka“ – Julijos Matulytės ir Mariaus Juknevičiaus kurta instaliacija. Šioje improvizuotoje bibliotekoje menininko dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė su IQ kultūros redaktore Viktorija Vitkauskaite kalbėjosi apie esmines tėvo ir poeto pamokas. Skaityti toliau: Viktorija Vitkauskaitė. Pasaulio arimuose

Vida Girininkienė. K. Siparis-Basanavičius, arba Prikelti savyje Joną Basanavičių

Jonas Basanavičius mūsų sąmonėje turi tvirtą poziciją. Jis vienas svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės šauklių ir veikėjų, gydytojas ir mokslininkas. Pet­ras Uola, ir mąstyti kitaip, regis, net nepadoru. Tačiau ir žmogus. 2009 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido Gabrielos Eleonoros Mol-Basanavičienės dienoraštį ir laiškus „Mano tėvynė – prie jo širdies“, kuriuos iš vokiečių kalbos vertė ir parengė Brno universiteto profesoriu s Vaidas Šeferis.
Skaityti toliau: Vida Girininkienė. K. Siparis-Basanavičius, arba Prikelti savyje Joną Basanavičių

Povilas Girdenis. Represuotieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai

1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarai Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis – sušaudyti, kalėjime mirė kunigas Vladas Mironas, tremtyje – Donatas Malinauskas. Po ilgų lagerių ir tremties metų į Lietuvą grįžę Petras Klimas ir Aleksandras Stulginskis buvo pasmerkti gyventi skurde, atskirti nuo pasitraukusių į Vakarus artimųjų, iki mirties persekiojami saugumo agentų. Į Sibirą ištremti P. Dovydaičio, D. Malinausko, A. Stulginskio šeimų nariai.
Skaityti toliau: Povilas Girdenis. Represuotieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai

Dalia Cidzikaitė. 1965-ųjų vasara pas Katiliškius

2017-ųjų lapkritį Kaune vykusioje Algimanto Mackaus ir Liūnės Sutemos sukaktims paminėti skirtoje konferencijoje „Nužemintųjų generacijos kodai“ pristačiau nedaug kam žinomus archyvus – sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV).
Skaityti toliau: Dalia Cidzikaitė. 1965-ųjų vasara pas Katiliškius

Kazys Bradūnas: „Dievas liepė man būti, ir aš atbuvau“

„Kada istorijos angoj pats pirmasis piemenėlis pasidarė birbynę, šiurkštus žmogaus žodis pradėjo ieškoti dainos. Nuo to laiko poetai išmoko kalbėti įvairiausiais balsais ir išvaikščiojo painiausius žmogaus dvasios labirintus, bet tarp jų iki šiandien neišnyko tie, kurie, pirmykščio dainos ilgesio šaukiami, dar vis klausosi to amžių gelmėj nuskendusio piemenėlio melodijos. Toks yra ir mūsų Bradūnas. Jam teko gyventi tarp didžiųjų pasaulio katastrofų triukšmo, bet jis vis tiek liko geru žmogum ir gero, kaimyniško žodžio kalbėtoju, dar vis tikėdamas, kad poetas gali skudučiais išgroti visą žmogaus siaubą ir neviltį, ir tremties klystkelių sielvartą. Ir, žinoma, jis teisus, nes poezijos jėgą sudaro ne vienoks ar kitoks dainos būdas, bet pati kūrybinio žodžio dovana,“ – rašo profesorius Rimvydas Šilbajoris.
Skaityti toliau: Kazys Bradūnas: „Dievas liepė man būti, ir aš atbuvau“