Laimutis Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?

Pasirodžiusioje „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių institutų veiklos kokybės gerinimo parengti ataskaitoje“ visus lituanistinius institutus siūloma sujungti į vieną Humanitarinių tyrimų centrą. Pasak ataskaitos, šitaip „būtų sprendžiami esminiai valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo, lietuviškojo bei europietiškojo pilietiškumo stiprinimo uždaviniai“, o institutų sutelkimas į vieną centrą turėtų būti siejamas su tyrimų infrastruktūros atnaujinimu ir pan.

Skaityti toliau: Laimutis Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?

Svarbūs Lietuvos istorijos puslapiai vaikams

Pastaruoju metu džiugina tai, kad padaugėjo vaikams skirtų kokybiškų knygų, pasakojančių Lietuvos istoriją ir kartu leidžiančių apmąstyti klausimus, ką gi reiškia būti lietuviu, ką reiškia puoselėti savo lietuviškumą gyvenant savanoriškoje ar priverstinėje išeivijoje. Donatas Puslys apžvelgia dvi tokias knygas – „Pasakojimą apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“ ir „Sibiro haiku“.
Skaityti toliau: Svarbūs Lietuvos istorijos puslapiai vaikams

Erika Drungytė. Žodžiai ir žaidimai

Nėra įdomesnio dalyko už nėrimą gilyn. Žinoma, gelmių esti visokių. Bet vis viena – ar tai būtų jūros, dangaus, asmeninė, tiriamo objekto – gelmė labai vilioja, nes ten tikiesi rasiąs kažką ypatingai svarbaus, padėsiančio suvokti esmę, patirti pirminio šaltinio dovanojamą atsakymą. Dažniausiai kalbama apie išsigryninimą, išskaidrėjimą, dvasinį nubudimą, nušvitimą, ir taip tarsi nusakoma būsena, kurią gali išgyventi žmogus, mėginantis atskleisti paslaptis, nepavaldžias kūnui. Bet ar tikrai dvasiniai dalykai yra atskirti nuo kūno, o pastarasis – visiškai nereikalingas balastas, šarvas, didžioji kliūtis kelyje į tą kažką, kas, neva, yra geriau, gražiau, tobuliau ir siektina?
Skaityti toliau: Erika Drungytė. Žodžiai ir žaidimai

Istorijos lūžių liudininku tapęs Motiejaus Valančiaus giesmynas grįžo į Lietuvą

Pirmąjį pasaulinį karą, bolševikų revoliuciją ir po jos sekusį terorą, Leningrado blokadą ir sovietinio karingojo ateizmo metus išgyvenusi vyskupo Motiejaus Valančiaus 1864 m. išleista bažnytinių giesmių knyga, vadinamoji „Kantyčka“, po daugiau nei šimtmetį trukusių klajonių grįžo į Lietuvą.
Skaityti toliau: Istorijos lūžių liudininku tapęs Motiejaus Valančiaus giesmynas grįžo į Lietuvą

VUB tradiciškai bus eksponuojamas Martyno Mažvydo „Katekizmas“

Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje balandžio 4 d. bus eksponuojamas Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalas. Tai jau tradicija tapęs renginys, kurio metu Lietuvos gyventojai kviečiami susipažinti su pirmąja spausdinta lietuviška knyga.
Skaityti toliau: VUB tradiciškai bus eksponuojamas Martyno Mažvydo „Katekizmas“

Tomas Venclova: „Svarbiau gaminti ne bestselerius, o tai, ką perskaitys keliolika ar kelios dešimtys nusimanančių ir įtakingų žmonių“

„Manau, kad lietuvių literatūra šiandien pastebima geriau negu prieškarinės nepriklausomybės laikais arba sovietmečiu“, – sako Tomas Venclova, kurio knyga „Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey“ (angl. „Magnetic North: Conversations with Tomas Venclova“) bus pristatyta Londono knygų mugės metu. Skaityti toliau: Tomas Venclova: „Svarbiau gaminti ne bestselerius, o tai, ką perskaitys keliolika ar kelios dešimtys nusimanančių ir įtakingų žmonių“

Kristupas Sabolius: reikia pripažinti, kad vaiko kūrybingumas yra vertybė

Kaip suderinti discipliną ir kūrybingumą? Kaip vaikui neapriboti mąstymo atvirumo? Tokius klausimus savo mokymuose tėvams vizionieriams kelia filosofas Kristupas Sabolius. Pats būdamas tėvas ir turėdamas galimybę mokytis iš savo vaiko, jis dalijasi teorine ir praktine patirtimi su kitais tėvais, susidūrusiais su vaiko vaizduotės ugdymo problematika. Šiame pokalbyje jis svarsto įpročių permąstymo kiekvienai naujai kartai reikšmę ir primena, kad būtent vaizduotės plėtojimas suteikia galimybių matyti naujų perspektyvų.
Skaityti toliau: Kristupas Sabolius: reikia pripažinti, kad vaiko kūrybingumas yra vertybė

Išversti (ne)įmanoma: Viltarė Urbaitė

Vertėjas – tai tas „už kadro“, o tiksliau „už raidžių“ pasislėpęs žmogus, prakalbinęs knygą mūsų gimtąja kalba. Pirmajam pokalbiui pasikvietėme pasirodyti ir pasišnekučiuoti vaikų ir jaunimo literatūros vertėją iš suomių ir estų kalbų, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narę Viltarę Mickevičienę (vertimus pasirašančią Urbaitės pavarde).
Skaityti toliau: Išversti (ne)įmanoma: Viltarė Urbaitė

Latvijos parlamentas pritarė laipsniškam perėjimui prie ugdymo tik latvių kalba

Latvijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį paskutiniuoju svarstymu priėmė Švietimo įstatymo ir Įstatymo dėl bendrojo ugdymo pataisas, pagal kurias 2019–2020 mokslo metais tautinių mažumų mokyklose vidurinio ugdymo pakopoje bus pradėtas laipsniškas perėjimas prie ugdymo latvių kalba.
Skaityti toliau: Latvijos parlamentas pritarė laipsniškam perėjimui prie ugdymo tik latvių kalba