Mėnuo: kovo 2018

Vacys Bagdonavičius, Aušra Martišiūtė-Linartienė. Vydūnas: Būti tautoje aiški žmoniškumo apraiška

Kovo 22 d. sueina 150 metų nuo Vydūno gimimo. Ta proga didžiai jį pagerbiame valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018- uosius paskelbė Vydūno metais, ankstesnioji Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ši programa daugelyje Lietuvos vietų vykstančiais renginiais jau pradėta gražiai įgyvendinti.
Skaityti toliau: Vacys Bagdonavičius, Aušra Martišiūtė-Linartienė. Vydūnas: Būti tautoje aiški žmoniškumo apraiška

Humanitarinių institutų jungimas: rūpinimasis mokslu ar orveliškos tikrovės konstravimas?

Kovo pradžioje paskelbtas Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti dokumentas viešojoje erdvėje įžiebė audringas diskusijas. Premjero potvarkiu sudarytos darbo grupės dokumente raginama skirtingus humanitarinės krypties institutus sujungti į vieną Humanitarinių tyrimų centrą. „Siekiant efektyviau įgyvendinti bendrą visiems HM (humanitarinių mokslų, – red. past.) institutams lituanistikos prioriteto misiją ir ją susieti su kitais valstybei ir visuomenei aktualiais uždaviniais, siūlome sutelkti HM institutų mokslinį potencialą į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą. Siekiant sutelkti ir suderinti valstybės tyrimų pajėgumus HM srityje tikslinga į šį centrą įtraukti ir LGRTC (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą, – red. past.)“, – rašoma dokumente.
Skaityti toliau: Humanitarinių institutų jungimas: rūpinimasis mokslu ar orveliškos tikrovės konstravimas?

Vygantas Vareikis. Be ateities iliuzijų: Pirmojo pasaulinio karo vaizdai lietuvių literatūroje

Lietuvos teisininkas ir visuomenės veikėjas Mykolas Pijus Römeris 1922 m. rugpjūčio 2 d. dienoraštyje rašė: „Karas kaltas dėl visų mūsų nelaimių, bet kartu jam esame dėkingi už jaunų mūsų valstybių gyvavimą, už išsivadavimo ugnelę ir tai, kad galime kurti visi drauge ir savarankiškai, kad esame laisvi.“ (1) Karo veiksmai Lietuvos teritorijoje, vokiečių okupacija ir jos padariniai pakeitė lietuvių gyvenimą. Politinės aspiracijos ir siekis savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą sustiprėjo Pirmojo pasaulinio karo audrose, kurioms praūžus teko gaivinti nualintą šalies ūkį. Karo patirtis atsispindėjo ir literatūros kūriniuose. Skaityti toliau: Vygantas Vareikis. Be ateities iliuzijų: Pirmojo pasaulinio karo vaizdai lietuvių literatūroje

LRT laida „Nacionalinis turtas“ apie Valdą Papievį

„Pavydžiu tiems, kurie geba iš anksto susikurti siužetą, jo vingius, numato, kaip, esant vienai ar kitai situacijai, pasielgs jo kuriami personažai, nes jau perpratę jų charakterius dar prieš pradėdami rašyti žino, kokia bus atomazga. Ir gali sau pasakyti: dabar rašysiu tiek valandų, po to eisiu pasivaikščioti, po to vėl rašysiu arba nerašysiu, – sako Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valdas Papievis. – O mane rašymas užklumpa. Dažniau neužklumpa.“
Skaityti toliau: LRT laida „Nacionalinis turtas“ apie Valdą Papievį

Kęstutis Nastopka. Žemininkų bendražygis

Ketvirto praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje iškilo nauja lietuvių poetų karta. Gimnazijose kūrėsi literatų būreliai, pradedančiųjų eilėraščius spausdindavo moksleivių spauda, mezgėsi asmeninės pažintys. Iš šio sąjūdžio išaugę poetai – Kazys Bradūnas, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Vytautas Mačernis ir Henrikas Nagys – lietuvių poezijos antologijoje „Žemė“ (Los Andželas, 1951 m.) buvo pristatyti kaip trečioji naujosios lietuvių poezijos karta. Jiems prigijo žemininkų vardas.
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka. Žemininkų bendražygis

LRT „Literatūros akiračiai“ apie Witoldo Gombrowicziaus aktualumą

„Dabar Lietuvoje per daug paviršutiniško šurmulio, mums trūksta intelektualinio gebėjimo analizuoti praeitį, dabartį ir vizionieriško žvilgsnio į ateitį, kokį turėjo W. Gombrowiczius“, – sako rašytojas Valdas Papievis. Viena įdomiausių pastarųjų metų verstinių knygų – lietuvių kilmės ir lenkų literatūros klasiko Witoldo Gombrowicziaus autobiografinis kūrinys „Lenkiški prisiminimai“.
Skaityti toliau: LRT „Literatūros akiračiai“ apie Witoldo Gombrowicziaus aktualumą

Grėsmės akivaizdoje: Dalia Rastenienė kalbina habil. dr. Ingę Lukšaitę

Viena svarbiausių lituanistinių institutų rezultatyvaus darbo paskatų yra tai, kad lituanistų mokslo bendruomenė mato didelę savo darbo pilietinę prasmę. Ši bendruomenė pažįsta savo tautos ir valstybės patirtį, kai šimtmečius ir dešimtmečius svetimos valstybės, okupavusios šalį, įvairiais būdais sunkino inteligentijos formavimąsi, varžė būtent lituanistinių mokslų raidą, o kartu siekė pakirsti visos visuomenės ir tautos kultūros raidą, taip didindamos Lietuvos atotrūkį nuo Vidurio ir Vakarų Europos tautų ir valstybių raidos. Todėl šių institutų mokslininkai dirba, gerai žinodami, kas atsitiktų, jei tas darbas sumenkėtų arba jei jo būtų atsisakyta. Jiems jų darbo prasmė nėra tik pinigais ar karjeros laiptais matuojama. Todėl ši bendruomenė yra pilietiškai brandi. Valstybei „neapsimoka“ jos ardyti.
Skaityti toliau: Grėsmės akivaizdoje: Dalia Rastenienė kalbina habil. dr. Ingę Lukšaitę

Vytautas Toleikis. Kas nauja naujuosiuose lietuvių literatūros vadovėliuose?

Prieš mėnesį Lietuvos mokyklas pagaliau pasiekė mokytojų lituanistų nekantriai lauktasis paskutinis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto parengtas vadovėlis, 2-oji dalis dešimtajai klasei. Taip institutas užbaigė literatūros vadovėlių nuo 5-osios iki 12-osios klasės leidimą pagal Naująsias Lietuvių kalbos ir literatūros programas.
Skaityti toliau: Vytautas Toleikis. Kas nauja naujuosiuose lietuvių literatūros vadovėliuose?

Vydūno metai

Vydūnas (Vilhelmas Storosta, 1868–1953) – didysis lietuvių humanistas, rašytojas, žymiausias Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas. Aukščiausia vertybe laikydamas žmoniškumą, Vydūnas savo įvairiašake veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą, kuri būtų iš esmės, o ne paviršiaus dalykuose laisva. 2018 metai yra ir Vydūno metai.
Skaityti toliau: Vydūno metai