Viena svarbiausių lituanistinių institutų rezultatyvaus darbo paskatų yra tai, kad lituanistų mokslo bendruomenė mato didelę savo darbo pilietinę prasmę. Ši bendruomenė pažįsta savo tautos ir valstybės patirtį, kai šimtmečius ir dešimtmečius svetimos valstybės, okupavusios šalį, įvairiais būdais sunkino inteligentijos formavimąsi, varžė būtent lituanistinių mokslų raidą, o kartu siekė pakirsti visos visuomenės ir tautos kultūros raidą, taip didindamos Lietuvos atotrūkį nuo Vidurio ir Vakarų Europos tautų ir valstybių raidos. Todėl šių institutų mokslininkai dirba, gerai žinodami, kas atsitiktų, jei tas darbas sumenkėtų arba jei jo būtų atsisakyta. Jiems jų darbo prasmė nėra tik pinigais ar karjeros laiptais matuojama. Todėl ši bendruomenė yra pilietiškai brandi. Valstybei „neapsimoka“ jos ardyti.
Skaityti toliau: Grėsmės akivaizdoje: Dalia Rastenienė kalbina habil. dr. Ingę Lukšaitę