Lituanistikos likimas – ne lituanistų rankose

Švietimo ir mokslo ministerijai pradėjus rengti pasiūlymus keturių institutų – Lietuvos istorijos (LII), Lietuvių kalbos (LKI), Lietuvių literatūros ir tautosakos (LLTI) bei Lietuvos kultūros tyrimų (LKTI) – pagrindu įkurti Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą, šios srities mokslininkai perspėja, kad lituanistiniams institutams vietos po saule nenumatyta.

Skaityti toliau: Lituanistikos likimas – ne lituanistų rankose

Austėja Agnietė Čepulienė. Gyvybės ir mirties ciklas gavėnios laikotarpio liaudies dainose

Žodis „gavėnia“ reiškia laikotarpį, kurio metu pasninkaujama, nesilinksminama arba net ir neturima, ko valgyti. Gavėnios laikotarpis yra apsimarinimo laikas, krikščionybėje susijęs su Kristaus kančia ir mirtimi, prisikėlimo laukimu. O jeigu pažvelgtume per mitologinę plotmę, pamatytume, kad šis laikotarpis labai glaudžiai susijęs su gyvybės ir mirties ciklu. Kviečiu leistis į trumpą mitologinį nuotykį ir pasitelkus gavėnios laikotarpiu seniau kaimuose dainuotas lietuvių liaudies dainas pasvarstyti, kokia gavėnios prasmė slypi lietuvio pasąmonėje.
Skaityti toliau: Austėja Agnietė Čepulienė. Gyvybės ir mirties ciklas gavėnios laikotarpio liaudies dainose

Informacija dėl „Lituanistų sambūrio“ narių ir visų, kurie neabejingi lituanistikai, susirinkimo

Mieli Lituanistų sambūrio nariai, mieli lituanistai,
informuojame, kad balandžio 13 d., penktadienį, 13 val. Lietuvių kalbos institute įvyks visuotinis narių susirinkimas-seminaras „Kuo mums išlieka svarbūs Simono Daukanto ir Vydūno imperatyvai“.
Renginys atviras, tad į seminarą kviečiame ne tik Lituanistų sambūrio narius, bet ir visus lituanistika besidominčius mokytojus, gabius gimnazistus.
Skaityti toliau: Informacija dėl „Lituanistų sambūrio“ narių ir visų, kurie neabejingi lituanistikai, susirinkimo

Wislawos Szymborskos fondo prezidentas: ji nebuvo viena tų nuobodžių poečių

Parodos, kurioje eksponuojami Wislawos Szymborskos koliažiniai atvirukai, tikslas buvo priversti žmones stabtelėti ir pagalvoti, kad gal ji nėra viena iš tų nuobodžių rašytojų ar poetų, o jos poezija gali būti suprantama ne tik universiteto profesoriams, LRT KLASIKAI sako W. Szymborskos fondo prezidentas Michalas Rusinekas. „W. Szymborska turėjo labai stiprų humoro jausmą. Sakyčiau, šiek tiek britišką, labai sausą, ironišką. Šiuose koliažuose matyti, kad ji mėgo juokauti, jai labai patiko linksmintis“, – pasakoja buvęs Nobelio literatūros premijos laureatės sekretorius.
Skaityti toliau: Wislawos Szymborskos fondo prezidentas: ji nebuvo viena tų nuobodžių poečių

Danguolė Mikulėnienė. Lietuvių kalba ir lituanistika ant antrojo valstybės šimtmečio slenksčio

Prof. dr. Danguolės Mikulėnienės kalba apie ant antrojo valstybės šimtmečio slenksčio esančią lietuvių kalbą, lituanistiką, jos prestižą, finansavimą, visuomenės požiūrį, kalbą globojančių institucijų ir kitų institutų būklę bei keistinus dalykus.
Pranešimas skaitytas baigiamajame Lietuvių kalbos dienų renginyje, surengtame VLKK 2018 m. kovo 14 d.
Skaityti toliau: Danguolė Mikulėnienė. Lietuvių kalba ir lituanistika ant antrojo valstybės šimtmečio slenksčio

Lietuvos mokykloms – nauji nemokami filmai

Lietuvos kino centras, siekdamas didinti lietuviškų filmų prieinamumą šalies mokykloms, papildė Kino edukacijos ugdymo bazę naujais filmais ir jiems skirtomis metodinėmis medžiagomis.
Lietuvos kino centras palaiko ir remia kino edukacijos plėtros iniciatyvas, koordinuoja ir plėtoja vizualinio raštingumo ugdymo procesus, siekdamas, kad kinas taptų kuo plačiau prieinamas ir kaip laisvalaikio pomėgis, ir kaip saviraiškos bei pasaulio pažinimo priemonė.
Skaityti toliau: Lietuvos mokykloms – nauji nemokami filmai

Regimantas Tamošaitis. Apie blogio problemą Juozo Apučio tekste

Gavau tokį mokytojos laišką: „Labai reikia patarimo. Skaitom Aputį. Novelėje ,,Autorius ieško išeities“ studentas sako: ,,Kas dabar nuo manęs priklauso? Kokia mano vieta siloso duobėje? Turiu tik vieną išeitį – užrakinti, geležimi apkaustyti amžiną neapykantą… Tiktai tiek…“ Diskutavom su mokiniais ir liko toks neaiškumas, ką jis su ta neapykanta darys… Neleisti tai neapykantai išsiveržti? Tai reikštų blogiu atsakyti į blogį…. Vaikai sako, jeigu šis veikėjas laikys savyje užrakinęs neapykantą, tai irgi blogai… Duokit mums patarimą. Nuoširdžiai ačiū už atsakymą.”
Bandau atsakyti.
Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Apie blogio problemą Juozo Apučio tekste