Atviras Lietuvių kalbos instituto leksikografų laiškas visuomenei

Vienas iš apčiuopiamiausių ir visuomenės laukiamiausių Lietuvių kalbos instituto (LKI) darbų yra žodynai – bendrieji, specialieji, tarminiai, keliakalbiai ir kt. Tačiau pastaruoju metu žodynų darbas sulaukia nemažai kritikos. Ar ji visada pagrįsta, nežinant, kokiomis sąlygomis bei pajėgomis žodynai rengiami ir kaip jie vertinami mokslo administratorių?
Skaityti toliau: Atviras Lietuvių kalbos instituto leksikografų laiškas visuomenei

Balandžio 23-ioji – Pasaulinė knygos diena

„Norime, kad mūsų vaikai skaitytų, leiskime jiems skaityti!“ – tokiu sakiniu savo pranešimą praėjusiais metais konferencijoje „Raštingumas skaitmeniniame amžiuje“ baigė lektorė iš Turku universiteto (Suomija) Juli Anna Aerila. Pasak jos, mes dažnai žaidžiame idėjomis, kaip skaitymą padaryti patraukliu, kaip įtraukti vaikus, tačiau tuo pačiu pamirštame, kad skaitymas yra procesas, kuriam dažniausiai reikia labai mažai: knygos, skaitytojo ir patogios vietos. Net ir vieta yra labai reliatyvus dalykas – juk dažnai tenka matyti žmones, kurie skaito troleibusuose, stotelėse, parkuose, pietaudami. Kai knyga įtraukia, niekas netrukdo skaityti.
Skaityti toliau: Balandžio 23-ioji – Pasaulinė knygos diena

Saulius Šaltenis: „Laisvė – nesiliaujanti kūryba“

Kol Saulius Šaltenis nuo lietuviškos žiemos slėpėsi Europos pietuose, jo romanas „Kalės vaikai“ iš knygų lentynų irgi leidosi į kelionę. Režisierius Eimuntas Nekrošius Klaipėdos dramos teatre pagal šį kūrinį pastatė spektaklį. Apie ką tik įvykusią premjerą ir ją gaubiančius kūrybos kontekstus su rašytoju susirašinėjo IQ kultūros redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.

Skaityti toliau: Saulius Šaltenis: „Laisvė – nesiliaujanti kūryba“

Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminarui – 300

2018 m. kovo 28 – gegužės 10 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminarui – 300“. Skaityklos stenduose rodomos Bibliotekos senųjų lietuviškų knygų fonde saugomos seminaro dėstytojų ir klausytojų parengtos knygos.
Skaityti toliau: Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminarui – 300

Tarptautinė vaikų knygos diena

„Vaikų knyga – tai pagarba mažųjų didybei. Tai pasaulio sukūrimas vis iš naujo, toji žaismingai graži rimtybė, be kurios viskas, taip pat ir vaikų literatūra, tėra tuščias reikalas.“
                                                    Inesė Zanderė, latvių poetė
Skaityti toliau: Tarptautinė vaikų knygos diena

Dalia Tamošauskaitė. Poetas Stasys Jonauskas: „Aš negalvoju – gyvenu, ir tiek“

2018 m. kovo 28 d. poetui Stasiui Jonauskui sukanka 70. Išskirtinis poetas. Vienareikšmiškai. Tylus, bet ryškus, jo eilėraščių nesupainiosi. Atpažįstami. Tai labai daug. Bene visą gyvenimą gyvenantis nuošalėje, Skuode. Yra išleidęs 12 poezijos rinkinių, už kuriuos pelnė 9 premijas, tarp kurių ir Jot­vingių, Vyriausybės kultūros ir meno. Rinkinys „Spaliai“ (1986) buvo tapęs ryškiu literatūriniu įvykiu. „S. Jonauskas demonstruoja žinias apie gamtos pasaulį, tačiau tai tik pabrėžia, padidina mūsų nežinojimą pasaulio akivaizdoje. Nežinojimas, artėjantis prie absurdo, tačiau nuolat pasiliekantis įtempto klausimo būsenoje, neleidžia tiesiog mėgautis ir žaisti beprasmybe, absurdiškumu. Tas gilinimasis į fizinį, gamtišką objektą staigiu judesiu virsta paradoksaliu metazifiniu klausimu, apimančiu visą žmogaus gyvenimą.“ (Rimantas Kmita).
Skaityti toliau: Dalia Tamošauskaitė. Poetas Stasys Jonauskas: „Aš negalvoju – gyvenu, ir tiek“

Marcelijus Martinaitis. Ir dabar, kai laikai rankoje kiaušinį, mūsų visas išmanymas atrodo visai kitaip

Balandžio 1-oji – poeto, eseisto, publicisto, Nacionalinės premijos laureato Marcelijaus Martinaičio (1936–2013) gimimo diena. Šiemet sutampanti su didžiausia metų švente – Velykomis. Šia proga kviečiame skaityti poeto – entuziastingo margučių skutinėtojo, sukaupusio gausią jų kolekciją – pamąstymus apie Velykų laukimą, jų šviesią prasmę kaimo kasdienybės prieblandoje ir margučių skutinėjimo filosofiją.Balandžio 1-oji – poeto, eseisto, publicisto, Nacionalinės premijos laureato Marcelijaus Martinaičio (1936–2013) gimimo diena. Šiemet sutampanti su didžiausia metų švente – Velykomis. Šia proga kviečiame skaityti poeto – entuziastingo margučių skutinėtojo, sukaupusio gausią jų kolekciją – pamąstymus apie Velykų laukimą, jų šviesią prasmę kaimo kasdienybės prieblandoje ir margučių skutinėjimo filosofiją.
Skaityti toliau: Marcelijus Martinaitis. Ir dabar, kai laikai rankoje kiaušinį, mūsų visas išmanymas atrodo visai kitaip

Prilenktas prie savo gyvenimo

1936 metų balandžio 1 d. Paserbentyje, Raseinių rajone, gimė būsimasis poetas, eseistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, ilgametis Vilniaus universiteto dėstytojas, visuomenininkas Marcelijus Martinaitis. Net ir po staigios mirties 2013 metais jo kūryba tebedomina skaitytojus: 2018 metais išleistas rašytojo dienoraštinių užrašų knyga „Viskas taip ir liks. 1988–2013 metų užrašai“, knygų serijoje „Lietuvių literatūros lobynas XX a.“ 2017 m. išleista poezijos rinktinė „Vakar ir visados“, 2016 m. atsiminimų apie poetą knyga „Marcelijus: atsiminimai apie Marcelijų Martinaitį“, 2015 m pasirodė šmaikšti knyga apie katinus „Kaip katinai uodega peles gaudo“, 2014 m. – niekur neskelbtų eilėraščių rinkinys „Nenoriu nieko neveikti“, 2013 m. – prof. Viktorijos Daujotytės monografija „Boružė, ropojanti plentu“ kuria autorė kasasi gilyn į M. Martinačio kūrybos klodus.
Skaityti toliau: Prilenktas prie savo gyvenimo