Gedimino Storpirščio idėja, paremta Vilniaus savivaldybės, Lituanistų sambūrio ir kitų partnerių, tampa gražia sostinės tradicija – kasmet birželio 1-ąją suteikti kuriantiems Lietuvos moksleiviams Rotušės sceną.
Ir bendraamžiams, ir augesniems tikrai verta jaunuosius kūrėjus, įvairių konkursų laureatus, pamatyti ir išgirsti. Kviečiame.
Skaityti toliau: Žiūrovų laukia Lietuvos moksleivių kūrybos vakaro „ESAM“ dalyviai
Mėnuo: gegužės 2018
Zita Asta Alaunienė. Valstybinės lietuvių kalbos būklė mokykloje – ką galima taisyti jau dabar?
Dabartinė lietuvių kalbos padėtis paradoksali. Viena vertus, kalba turi įstatymų suteiktą valstybinės kalbos statusą, kuriam tvirtinti, prižiūrėti įsteigtos atitinkamos institucijos. Kalbą tiria nemažas kvalifkuotų specialistų būrys, leidžiami žodynai, moksliniai ir populiarūs leidiniai. Kita vertus, šis statusas pamažu menkinamas. Mažinama lėšų lietuvių kalbos tyrimams ir kalbotyros leidiniams. Dabar siekiama jungti ãtskirus lituanistikos institutus į neaiškios mokslinių tyrimų struktūros darinį. Pradedama nuo antro galo, visai nemąstoma, kaip ir ar įmanoma jungti atskirų institutų tyrimo objektus, problematiką, t. y. gelminę mokslinių tyrimų struktūrą, bet žiūrima tik į pavir
šių – naujo darinio administravimą ir fnansus. Toks formalus jungimas gali padaryti nepataisomos žalos lituanistikai, kaip padarė mokykloje sujungtas (vadinamasis integruotas) dalykų mokymas: tikrõs integracijos nepasiekta, bet lietuvių kalbos mokymo sistema išardyta.
Skaityti toliau: Zita Asta Alaunienė. Valstybinės lietuvių kalbos būklė mokykloje – ką galima taisyti jau dabar?
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas (2018)
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine kandidatai galės naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais.
Kviečiame dar kartą susipažinti su informacija, kuri buvo pateikta 2018 metų gegužės 29 d. „Mokytojo TV“ transliacijoje. Joje pristatėme du svarbius klausimus – apie vykdymo patalpoje naudojamų kompiuterių paruošimą ir naudojimąsi per egzaminą elektronine chrestomatija. Pirmosios dalies informacija yra aktuali už egzamino organizavimą ir vykdymą atsakingiems asmenims, antroji – egzaminą laikantiems kandidatams. Antroji vaizdo įrašo dalis prasideda nuo 27 min. Joje pristatoma informacija apie tai, kokia yra elektroninės chrestomatijos struktūra, kiek laiko kandidatams skirta naudotis kompiuteriu, taip pat pabrėžiama, kad per egzaminą kandidatams sudaroma galimybė pasinaudoti kompiuteriu.
Skaityti toliau: Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas (2018)
Viktorija Daujotytė: Salomėja Nėris išdavė pati save
Vilniaus savivaldybės Atminties kultūros darbo grupė kiek anksčiau paskelbė siūlysianti Vilniaus S.Nėries gimnazijai apsispręsti ir galbūt rinktis prieštaringos praeities neturinčio kūrėjo pavadinimą. Viena žymiausių Salomėjos Nėries kūrybos tyrinėtojų prof. Viktorija Daujotytė sako, kad tragiškas S.Nėries likimas turėtų būti nagrinėjamas mokyklose, kad jauni žmonės susimąstytų kaip jie atlaikytų prievartą ir manipuliavimą.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė: Salomėja Nėris išdavė pati save
Audrys Antanaitis: „Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!“
Dar nėra nė pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanisto išsilavinimą turintis žurnalistas Audrys ANTANAITIS. Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018-2022 metų valstybinės kalbos politikos gaires, kurių apskritai nebuvo ištisą dešimtmetį. (Tuomet komisijai vadovavo mokslų daktarės kalbininkės.)
Komisijos pirmininką Audrį Antanaitį kalbina žurnalistė Danutė Šepetytė.
Skaityti toliau: Audrys Antanaitis: „Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!“
„Lituanistų sambūris“ kviečia mokytojus ir mokyklų bendruomenes paminėti Sąjūdžio 30-metį Sąjūdžio pamokomis
2018-ieji yra ir Sąjūdžio metai. 1988-ųjų birželio 3-iąją Mokslų akademijos salėje Vilniuje buvo įsteigtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, sutelkęs visuomenę Lietuvos valstybei atkurti. Prieš 30 metų dainavome: „Mes pagaliau atradome, kad Lietuva – tai sąžinė“. Ar mūsų mokiniams Lietuva yra sąžinė, ką jiems šiandien reiškia Sąjūdžio idėjos ir nuveikti darbai?
Lituanistų sambūris kviečia mokytojus, mokyklų bendruomenes birželio 4 dieną, pirmadienį, prisiminti Sąjūdį ir jo žmones, pamokose skirti laiko nesenai Tėvynės istorijai aktualizuoti. Jei netinka birželio pirmas pirmadienis, galima pasirinkti kitą tinkamą dieną. Siūlome pasikviesti į pamokas-susitikimus savo krašto pirmuosius sąjūdininkus, aplankyti muziejus ir su Sąjūdžio veikla susijusias vietas, pasiklausyti ir patiems padainuoti Atgimimo laiko dainų, paskaityti ir panagrinėti to metų kalbų, sakytų garsių lietuvių poetų, filosofų, mokslininkų, susipažinti su Sąjūdžio laikų literatūrine kūryba, patyrinėti ir aptarti dokumentinę medžiagą, pasižiūrėti istorinių kino filmų.
Kviečiame pasinaudoti šiais šaltiniais:
Skaityti toliau: „Lituanistų sambūris“ kviečia mokytojus ir mokyklų bendruomenes paminėti Sąjūdžio 30-metį Sąjūdžio pamokomis
Valdas Papievis: turbūt niekada nepatyriau tokio skaitymo malonumo kaip vaikystėje
„Rašymas mane ištinka arba neištinka. Taip tyliai, ant pirštų galiukų ateina. Šiaip tariuosi žinantis tiktai viena: jo, rašymo, nereikia raginti, primygtinai kviestis, primygtinumu jį tik išgąsdinsi“, – portalui LRT.lt sako LRT RADIJO korespondentas Prancūzijoje Valdas Papievis.
Skaityti toliau: Valdas Papievis: turbūt niekada nepatyriau tokio skaitymo malonumo kaip vaikystėje
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimo ir vykdymo naujovės
Š. m. gegužės 29 d. (antradienį) 14.00–15.00 val. „Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje vaizdo transliacijoje „Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas“.
Skaityti toliau: Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimo ir vykdymo naujovės
Mindaugas Kvietkauskas. Nepatogus Vilniaus geto vaikio liudijimas
Šiomis dienomis prisiliečiau prie istorijos, kuri man asmeniškai ilgą laiką buvo nutylėta. Nors apie ją jau kalbama, rašoma, ji pripažįstama, tačiau man buvo tartum kita, kitų istorija. Viename pirmųjų savo dienoraščio sakinių tuomet keturiolikmetis Icchokas Rudaševskis užrašė: „Dar niekada gyvenimas nebuvo toks saulėtas, linksmas ir nerūpestingas kaip 1941-ųjų vasarą“. Tačiau po nepilnų dviejų metų Vilniaus geto vaikis dienoraštyje palieka paskutinį sakinį: „Kiekvieną akimirką mums gali nutikti blogiausia…“ Tarp šių dviejų sakinių išsitenka ištisa istorija, kuri septynis dešimtmečius buvo paslėpta, neįdomi, nereikalinga.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Nepatogus Vilniaus geto vaikio liudijimas
Nacionalinei bibliotekai padovanota Jono Bretkūno biblijos faksimilinė kopija
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka skuba pasidalinti džiugia žinia – Vokietijos biblijos draugijos tarptautinių programų vadovas Horstas Scheurenbrandas padovanojo Nacionalinei bibliotekai Jono Bretkūno pirmojo Biblijos vertimo į lietuvių kalbą faksimilę. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos biblijos draugijos prezidentas vyskupas Mindaugas Sabutis ir draugijos vadovė Vilhelmina Kalinauskienė.
Skaityti toliau: Nacionalinei bibliotekai padovanota Jono Bretkūno biblijos faksimilinė kopija